Nors Vokietija ir Švedija yra Europos Sąjungos valstybės, jų nacionalinės mokestinės taisyklės skiriasi. Todėl prieš pradedant darbus svarbu įvertinti konkrečios įmonės veiklos modelį, sutartį su užsakovu ir darbuotojų darbo aplinkybes.

1. Kur mokamas PVM už statybos darbus?

Bendra taisyklė – su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų, įskaitant statybos darbus, suteikimo vieta yra ta valstybė, kurioje yra nekilnojamasis turtas.

Tai reiškia, kad jeigu Lietuvos įmonė atlieka statybos darbus Vokietijoje esančiame objekte, reikia vertinti Vokietijos PVM taisykles. Jei darbai atliekami Švedijoje esančiame objekte, taikomos Švedijos taisyklės.

Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju Lietuvos įmonė privalo išrašyti sąskaitą su užsienio valstybės PVM. Būtina nustatyti, kas pagal tos valstybės taisykles privalo apskaičiuoti PVM – paslaugos teikėjas ar užsakovas, taikant atvirkštinį apmokestinimą.

Prieš išrašant pirmąją sąskaitą rekomenduojama patikrinti, ar būtina registruotis PVM mokėtoja užsienio valstybėje ir ar galima taikyti atvirkštinį PVM apmokestinimą.

2. Ar statybų veikla užsienyje gali sukurti nuolatinę buveinę?

Vykdant veiklą kitoje valstybėje gali atsirasti nuolatinė buveinė, su kuria siejamas įmonės pelno apmokestinimas toje valstybėje.

Vertinant statybos veiklą svarbu atsižvelgti į taikomą Lietuvos ir atitinkamos valstybės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį. Joje gali būti nustatytas konkretus statybvietės ar statybos projekto veiklos trukmės kriterijus.

Jeigu nuolatinė buveinė atsiranda, gali tekti registruotis užsienio valstybėje, teikti mokesčių deklaracijas ir mokėti pelno mokestį nuo tai buveinei priskiriamo pelno.

Vien tai, kad statybos darbai trunka kelis mėnesius, neleidžia automatiškai nuspręsti, ar nuolatinė buveinė atsirado. Reikia įvertinti konkrečiai valstybei taikomas taisykles ir faktines aplinkybes.

3. Darbuotojų darbo užmokestis: ar pakanka mokėti mokesčius Lietuvoje?

Jeigu Lietuvos įmonė įdarbina darbuotojus, kurie faktiškai dirba statybos objekte Vokietijoje arba Švedijoje, vien darbo sutarties sudarymas Lietuvoje ir atlyginimo mokėjimas iš Lietuvos įmonės sąskaitos savaime nereiškia, kad darbo užmokesčio mokestinės prievolės atsiranda tik Lietuvoje.

Reikia įvertinti darbuotojų mokestinę rezidenciją, faktinę darbo vietą, darbo organizavimą, užsakovo vaidmenį, atlyginimo išlaidų priskyrimą ir taikytiną dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

Vokietija

Vokietijoje būtina patikrinti, ar pagal nacionalines taisykles ir Lietuvos bei Vokietijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį atsiranda prievolė apmokestinti darbuotojų darbo užmokestį Vokietijoje.

183 dienų taisyklė nėra vienintelis kriterijus. Tam tikrais atvejais darbo užmokestis gali būti apmokestinamas darbo atlikimo valstybėje, jeigu netenkinamos visos sutartyje nustatytos išimties sąlygos.

Taip pat reikia įvertinti, ar Lietuvos įmonei atsiranda pareiga išskaičiuoti darbo užmokesčio mokestį, registruotis Vokietijoje ir teikti vietines deklaracijas.

Švedija

Švedijoje taikomos atskiros taisyklės darbuotojams, kuriuos užsienio darbdavys faktiškai perduoda dirbti Švedijos užsakovo veikloje.

Darbuotojų nuomos atvejais įprasta 183 dienų išimtis netaikoma taip, kaip kitoms darbo situacijoms. Švedijoje numatyta ribota trumpalaikio darbo išimtis, todėl būtina įvertinti konkrečias darbo trukmės ir organizavimo aplinkybes.

Jeigu atsiranda prievolė išskaičiuoti Švedijos pajamų mokestį, užsienio darbdaviui gali tekti registruotis darbdaviu, teikti deklaracijas ir sumokėti išskaičiuotą mokestį. Tai, kad įmonė neturi nuolatinės buveinės Švedijoje, savaime neatleidžia nuo visų tokių prievolių.

4. Vokietijoje svarbu įvertinti ir Bauabzugsteuer

Lietuvos statybų įmonė, atliekanti darbus Vokietijoje, turėtų patikrinti ne tik PVM ir darbuotojų darbo užmokesčio apmokestinimą, bet ir specialią statybos paslaugoms taikomą išskaičiavimo tvarką – Bauabzugsteuer.

Tam tikrais atvejais užsakovas privalo išskaičiuoti 15 % nuo atlygio už statybos paslaugas, įskaitant PVM, ir sumokėti šią sumą Vokietijos mokesčių administratoriui.

Išskaičiavimo galima išvengti, jeigu tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos, pavyzdžiui, užsakovui pateikiama galiojanti Vokietijos mokesčių administratoriaus išduota Freistellungsbescheinigung – pažyma, leidžianti netaikyti šio išskaičiavimo. Taip pat numatytos tam tikros išimtys pagal mokėjimų sumas.

Todėl prieš pradedant darbus Vokietijoje rekomenduojama iš anksto išsiaiškinti, ar ši tvarka taikoma konkrečiai sutarčiai ir ar reikia pasirūpinti atitinkama pažyma.

Svarbu: Bauabzugsteuer yra atskira prievolė, susijusi su atsiskaitymu už statybos paslaugas. Jos nereikėtų painioti nei su PVM, nei su darbuotojų darbo užmokesčio mokesčiais.

5. Darbo užmokesčio mokestis ir socialinis draudimas – ne tas pats

Vertinant darbuotojų darbą užsienyje būtina atskirti pajamų apmokestinimą nuo socialinio draudimo įmokų.

A1 pažymėjimas patvirtina, kurios valstybės socialinio draudimo teisės aktai taikomi darbuotojui pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles. Tačiau A1 pažymėjimas savaime neatleidžia nuo galimos pareigos išskaičiuoti darbo užmokesčio pajamų mokestį užsienio valstybėje.

Todėl socialinio draudimo ir darbo užmokesčio mokesčių prievoles reikia įvertinti atskirai.

6. Ar rekomenduojama kreiptis į vietos mokesčių specialistą?

Prieš pradedant statybos darbus Vokietijoje arba Švedijoje, rekomenduojama kreiptis į vietos mokesčių ir darbo užmokesčio specialistą, kuris įvertintų konkrečią situaciją ir padėtų tinkamai vykdyti galimas mokestines prievoles toje valstybėje.

Toks specialistas gali padėti nustatyti, ar įmonei reikia registruotis, kokius mokesčius išskaičiuoti, kokias deklaracijas teikti ir kokie papildomi reikalavimai taikomi statybų sektoriui.

Vietos specialisto paslaugos yra praktinė pagalba. Pareiga registruotis, išskaičiuoti mokesčius ir teikti deklaracijas nustatoma pagal konkrečios valstybės teisės aktus ir faktines aplinkybes – atskiro konsultanto samdymas nėra automatiškai privalomas kiekvienai įmonei.

Ką svarbu padaryti prieš pradedant darbus užsienyje?

Prieš pasirašant sutartį arba siunčiant darbuotojus į statybos objektą, verta įvertinti ne tik darbų kainą ir terminus, bet ir visas galimas mokestines prievoles.

UAB „Instrukcija“ teikia buhalterinės apskaitos, mokesčių ir finansines paslaugas Lietuvoje veikiančioms įmonėms. Padėdami įvertinti situaciją Lietuvoje, galime atkreipti dėmesį į klausimus, kuriuos prieš pradedant veiklą užsienyje būtina patikrinti pagal tos valstybės taisykles.

Dėl konsultacijos: info@instrukcija.eu

Pastaba: mokestinės prievolės priklauso nuo konkrečios sutarties, veiklos modelio, darbuotojų aplinkybių ir tuo metu galiojančių teisės aktų. Prieš priimant sprendimus rekomenduojama atlikti individualų situacijos vertinimą.

The post Statybos darbai užsienyje: mokesčiai Vokietijoje ir Švedijoje appeared first on instrukcija.eu.

Viena iš dažniausiai klausimų keliančių situacijų – atvirkštinis PVM statybose. Kartais įmonės vadovas žino, kad statybos darbams gali būti taikomas atvirkštinis apmokestinimas, tačiau ne visada įsitikina, ar konkrečiam sandoriui ši taisyklė tikrai tinka.

Kol darbai vyksta, klaida gali likti nepastebėta. Tačiau kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paprašo pateikti sąskaitas, sutarčių ar atsiskaitymų dokumentus, paaiškėja, ar įmonės dokumentai sutvarkyti tinkamai.

Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kada statybose taikomas atvirkštinis PVM, kokius dokumentus verta turėti, kaip išrašyti sąskaitas ir ką turėtų patikrinti įmonės vadovas.

1. Atvirkštinis PVM statybose: kada taikomas PVMĮ 96 straipsnis?

Įprastai paslaugos teikėjas apskaičiuoja PVM ir jį sumoka į biudžetą. Taikant atvirkštinį apmokestinimą, ši pareiga perkeliama pirkėjui – jis pats apskaičiuoja PVM ir deklaruoja jį savo PVM deklaracijoje.

Svarbu: atvirkštinis PVM nereiškia, kad PVM apskritai nėra. Tai reiškia, kad PVM apskaičiavimo pareiga tenka ne darbų vykdytojui, o pirkėjui.

Kada ši taisyklė taikoma?

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 96 straipsnį atvirkštinis apmokestinimas taikomas nustatytiems statybos darbams, kai sandorio sąlygos atitinka įstatymo reikalavimus. Vien to, kad įmonė dirba statybų srityje, nepakanka.

Paprastai reikia patikrinti tris dalykus:

• Kokie darbai atliekami. Jie turi būti priskiriami statybos darbams pagal Statybos įstatymą. Ne kiekviena paslauga, suteikta statybvietėje, automatiškai laikoma statybos darbu.
• Kas yra pirkėjas. Jis turi atitikti PVMĮ nustatytas sąlygas, įskaitant reikalavimą būti Lietuvoje registruotu PVM mokėtoju.
• Ar pirkėjui netaikoma išimtis. Pavyzdžiui, kai pirkėjas taiko smulkiojo verslo schemą (SVS) Lietuvoje, šis atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas netaikomas.

Šias sąlygas būtina įvertinti kiekvienam sandoriui, o ne vadovautis vien tuo, kaip PVM buvo skaičiuojamas ankstesnėse sąskaitose. VMI paaiškinimas apie PVMĮ 96 straipsnį

Pavyzdys iš statybų verslo

UAB „A“ atlieka statybos darbus UAB „B“. Abi įmonės yra Lietuvos PVM mokėtojos, o darbai atitinka statybos darbų apibrėžimą ir nėra taikoma jokia išimtis.

Tokiu atveju sąskaita paprastai išrašoma taikant atvirkštinį apmokestinimą: darbų vykdytojas nurodo darbų vertę ir privalomą nuorodą apie atvirkštinį apmokestinimą, o PVM apskaičiuoja pirkėjas.

Tačiau jeigu paslaugos iš tiesų nėra statybos darbai arba pirkėjas neatitinka reikalavimų, vien įrašyti „Atvirkštinis apmokestinimas“ sąskaitoje nepakanka.

Praktinis patarimas: prieš išrašydami sąskaitą įsitikinkite, kokie darbai buvo atlikti ir koks yra pirkėjo PVM statusas. Jei kyla abejonių, pirmiausia patikrinkite konkrečių darbų priskyrimą statybos darbams.

2. Sutartys ir dokumentai: ką būtina patikrinti?

Sutartis yra svarbus dokumentas, tačiau vien jos ne visada pakanka įrodyti, kad darbai iš tikrųjų atlikti ir už juos išrašyta sąskaita pagrįsta.

Įmonės dokumentuose turėtų būti aišku:

• kas užsakė darbus ir kas juos atliko;
• kokie darbai buvo sutarti;
• kur ir kada darbai atlikti;
• kokia jų vertė;
• kokiu dokumentu patvirtinta, kad darbai atlikti ar perduoti užsakovui.

Priklausomai nuo sutarties ir darbų pobūdžio, tai gali būti rangos sutartis, darbų užsakymas, atliktų darbų aktas, darbų ataskaita, sąmata ar kiti sandorį pagrindžiantys dokumentai.

Ar visada privalomas atliktų darbų aktas?

Nereikėtų teigti, kad kiekvienu atveju įstatymas reikalauja būtent tokio paties dokumento. Dokumentų poreikis priklauso nuo darbų pobūdžio, sutarties sąlygų ir konkrečiam sandoriui taikomų reikalavimų.

Vis dėlto, kai darbai atliekami etapais arba už juos atsiskaitoma pagal mėnesio rezultatus, aiškus atliktų darbų patvirtinimas padeda pagrįsti sąskaitoje nurodytą sumą.

Pavyzdžiui, jeigu sąskaitoje nurodyta, kad atlikta darbų už 8 000 Eur, dokumentuose turėtų būti galima rasti paaiškinimą, kokie darbai sudaro šią sumą.

Svarbiausia – dokumentai turi atitikti realią situaciją. Negalima pasikliauti vien sąskaitos įrašu, jeigu nėra aišku, kokie darbai iš tiesų atlikti.

3. Apmokėjimas: ką turi patvirtinti apskaitos dokumentai?

Sąskaita, jos apmokėjimas ir apskaitos įrašas – tai ne tas pats.

Sąskaita parodo, kokia suma klientui pateikta apmokėti. Banko išrašas gali patvirtinti, kad pinigai pervesti. Jei atsiskaityta kitu būdu, turi būti atitinkami tą atsiskaitymą pagrindžiantys dokumentai.

Ką daryti, jeigu apskaitos programoje sąskaita pažymėta kaip apmokėta?

Įsivaizduokime, kad įmonės vadovas sąskaitų programoje paspaudė „Apmokėta“. Tačiau banko sąskaitoje jokio pavedimo nėra, o buhalterijai nepateiktas dokumentas, paaiškinantis, kaip ir kada atsiskaityta.

Toks įrašas programoje pats savaime neįrodo, kad pinigai iš tikrųjų gauti.

Reikia išsiaiškinti:

• ar klientas iš tikrųjų sumokėjo;
• kada ir kokiu būdu atsiskaityta;
• ar pinigai gauti į įmonės banko sąskaitą, ar atsiskaityta kitu teisėtu būdu;
• kokie dokumentai patvirtina šią operaciją.

Jeigu pinigai gauti grynaisiais, atsiskaitymas turi būti įformintas pagal jam taikomus reikalavimus. Jeigu įvyko įskaitymas ar kitas nepiniginis atsiskaitymas, būtina turėti tai pagrindžiančius dokumentus.

Ar nepatvirtintas apmokėjimas automatiškai reiškia neteisingą atvirkštinį PVM?

Ne. Vien tai, kad trūksta apmokėjimo įrodymo, savaime dar neatsako į klausimą, ar atvirkštinis PVM konkrečiam sandoriui pritaikytas teisingai.

Tačiau nepaaiškintas skirtumas tarp apskaitos programoje pažymėtos būklės ir realių atsiskaitymų yra apskaitos problema, kurią reikia išspręsti. Jei VMI paprašo pagrįsti sandorį ar atsiskaitymą, įmonė turi gebėti paaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko, ir pateikti turimus tai patvirtinančius dokumentus.

Vadovo atsakomybė – ne tik pažymėti sąskaitą kaip apmokėtą, bet ir užtikrinti, kad apskaitą tvarkantis asmuo gautų teisingus duomenis bei dokumentus.

4. PVM sąskaitų faktūrų išrašymas: kokių taisyklių laikytis?

Kai statybos darbams taikomas atvirkštinis apmokestinimas, sąskaita turi būti išrašyta pagal šiam sandoriui taikomus reikalavimus.

Joje, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti nurodyta nuoroda „Atvirkštinis apmokestinimas“. Taip pat svarbu teisingai nurodyti darbų pobūdį, jų vertę, pirkėjo ir pardavėjo duomenis bei kitą privalomą informaciją. VMI: PVM sąskaitos faktūros rekvizitai

Pavyzdys

Statybos įmonė išrašė sąskaitą už darbus, kurių vertė – 5 000 Eur.

Jeigu konkrečiam sandoriui taikomas atvirkštinis apmokestinimas, sąskaitoje nurodoma darbų vertė ir nuoroda „Atvirkštinis apmokestinimas“. Pirkėjas apskaičiuoja PVM pagal jam taikomas taisykles.

Pardavėjas neturėtų automatiškai skaičiuoti PVM taip, kaip įprasto pardavimo atveju, vien todėl, kad sąskaitų programa tai siūlo pagal numatytuosius nustatymus.

Kas nutinka, jei sąskaita išrašyta neteisingai?

Jei neteisingai pritaikytas PVM režimas, netiksliai nurodyti duomenys arba trūksta privalomos nuorodos, reikia įvertinti, kokią klaidą būtina taisyti ir kaip tai paveikia abiejų įmonių PVM apskaitą.

Svarbu suprasti: vien nuorodos įrašymas sąskaitoje nepadaro neteisingai pritaikyto PVM režimo teisingu. Pirmiausia turi būti nustatyta, ar konkrečiam sandoriui atvirkštinis apmokestinimas apskritai taikomas.

5. VMI patikrinimas: kokios klaidos gali sukelti klausimų?

VMI gali paprašyti dokumentų ir paaiškinimų, susijusių su įmonės sandoriais. Todėl verta iš anksto įsitikinti, kad sąskaitos, sutartys, darbų dokumentai ir apskaitos duomenys tarpusavyje neprieštarauja.

Dažniausiai verta patikrinti šias situacijas:

1. Atvirkštinis PVM pritaikytas nepatikrinus sandorio.
Įmonė remiasi vien tuo, kad darbai atlikti statybvietėje, tačiau neįvertina, ar konkreti paslauga priskiriama statybos darbams ir ar pirkėjas atitinka reikalavimus.

2. Sąskaitoje nurodyta viena, o dokumentuose – kita.
Sąskaitoje įrašyta darbų suma, bet nėra aiškaus pagrindimo, kokie darbai atlikti arba kaip apskaičiuota jų vertė.

3. Sąskaitos pažymėtos kaip apmokėtos, nors atsiskaitymas nepatvirtintas.
Apskaitos programoje matomas įrašas neatitinka banko duomenų, o kito atsiskaitymo dokumentų nėra.

4. Sąskaita išrašyta su klaidingu PVM režimu.
Neteisingai nurodytas PVM arba trūksta privalomos nuorodos. Tokiu atveju gali prireikti tikslinti dokumentus ir deklaracijas.

5. Pardavėjas ir pirkėjas skirtingai apskaitė tą patį sandorį.
Pardavėjas deklaravo sandorį vienaip, o pirkėjas apskaitė kitaip. Tokie neatitikimai gali pareikalauti papildomo paaiškinimo ir duomenų patikslinimo.

Ką svarbu žinoti apie galimas pasekmes?

Pasekmės priklauso nuo konkrečios klaidos, jos įtakos mokėtino PVM sumai, aplinkybių ir to, ar įmonė laiku ištaisė netikslumus.

Todėl nereikėtų manyti, kad kiekviena dokumento klaida automatiškai reiškia baudą. Tačiau taip pat nereikėtų ignoruoti trūkumų tikintis, kad jų niekas nepastebės.

Jeigu VMI paprašo dokumentų, svarbu pateikti tikrus, tarpusavyje suderintus dokumentus ir aiškiai paaiškinti situaciją. Jei nustatoma klaida, reikia įvertinti, kokius dokumentus ir deklaracijas būtina tikslinti.

6. Kontrolinis sąrašas įmonės vadovui

Prieš patvirtindami sąskaitą arba perduodami dokumentus buhalterijai, patikrinkite:

• Ar aišku, kokie darbai iš tikrųjų atlikti?

• Ar darbai pagrįsti sutartimi, užsakymu ar kitais tinkamais dokumentais?

• Ar patikrinta, ar šiems darbams taikomas atvirkštinis PVM?

• Ar patikrintas pirkėjo PVM statusas ir galimos išimtys?

• Ar sąskaitoje nurodyti teisingi duomenys ir nuoroda „Atvirkštinis apmokestinimas“, kai ji privaloma?

• Ar apskaitą tvarkantis asmuo gavo dokumentus, reikalingus sandoriui užregistruoti?

• Jei sąskaita pažymėta kaip apmokėta, ar atsiskaitymas iš tikrųjų įvyko ir yra tinkamai pagrįstas?

• Ar sąskaitos, darbų dokumentai, atsiskaitymai ir apskaitos įrašai neprieštarauja vieni kitiems?

Jeigu į bent vieną klausimą atsakėte „nežinau“, verta išsiaiškinti situaciją dar prieš gaunant VMI paklausimą.

Apibendrinimas

Atvirkštinis PVM statybose nėra vien žyma sąskaitoje. Tai taisyklė, kurią reikia pritaikyti įvertinus konkrečius darbus, pirkėją ir sandorio aplinkybes.

Tvarkinga apskaita prasideda nuo paprastų dalykų: tikrų duomenų, tinkamų dokumentų, teisingai išrašytų sąskaitų ir aiškiai pagrįstų atsiskaitymų.

Įmonės vadovui nebūtina pačiam išmanyti visas PVM deklaravimo subtilybes. Tačiau jis turi užtikrinti, kad buhalterijai būtų perduodama tiksli informacija ir visi apskaitai reikalingi dokumentai.

UAB „Instrukcija“ teikia buhalterinės apskaitos, mokesčių ir finansines paslaugas įmonėms visoje Lietuvoje. Tvarkinga apskaita padeda laiku pastebėti neatitikimus, tinkamai vykdyti mokestines prievoles ir ramiau pasirengti galimiems patikrinimams.

Informacinis straipsnis parengtas pagal straipsnio rengimo metu skelbiamą VMI informaciją. Konkretaus sandorio apmokestinimas vertinamas pagal faktines aplinkybes ir jam taikomus teisės aktus.

The post Atvirkštinis PVM statybose: dokumentai ir klaidos appeared first on instrukcija.eu.

Svarbiausia taisyklė: MB narys negali sudaryti darbo sutarties

Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, MB narys (taip pat ir narys-vadovas) negali sudaryti su savo MB darbo sutarties. Tai reiškia, kad klasikinis atlyginimas „pagal darbo sutartį” šiuo atveju negalioja.

Tačiau tai nereiškia, kad narys negali gauti pajamų iš bendrijos — tiesiog šios pajamos priskiriamos prie kitų kategorijų, kurias narys pasirenka pats.

Trys pagrindiniai pajamų šaltiniai

1. Su darbo santykiais susijusios pajamos arba dividendai (nario nuožiūra)

Kai MB narys kas mėnesį pasiima lėšų iš bendrijos asmeniniams poreikiams, jis pats gali nuspręsti, kaip šias sumas deklaruoti:

• Kaip su darbo santykiais susijusias pajamas (pajamų rūšies kodas 02) — taikomas metinis neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), o GPM tarifas priklauso nuo pajamų dydžio:
  • iki 36 VDU (2026 m. — 83 237,40 Eur) — 20 proc.;
  • nuo 36 iki 60 VDU (83 237,40–138 729 Eur) — 25 proc.;
  • virš 60 VDU (nuo 138 729 Eur) — 32 proc.
• Kaip dividendus (pajamų rūšies kodas 26) — taikomas fiksuotas 15 proc. tarifas nuo pirmo euro, tačiau metinis NPD šiai pajamų rūšiai netaikomas.

Pavyzdys. MB narys kas mėnesį išsiima po 1 000 Eur, per metus iš viso — 12 000 Eur.

• Jei deklaruoja kaip dividendus (26 kodas): mokestis — 1 800 Eur (12 000 × 15 proc.).
• Jei deklaruoja kaip su darbo santykiais susijusias pajamas (02 kodas) ir kitų pajamų per metus negauna — taikomas 20 proc. tarifas, pritaikius metinį NPD.

Svarbu: dividendams taikoma sąlyga — jei MB finansinių metų pelno dalis, tenkanti nariui, yra mažesnė nei per metus jam avansu išmokėta suma, perviršį narys privalo grąžinti bendrijai.

2. Pajamos pagal civilines (paslaugų) sutartis

Nuo 2020-11-19 MB narys gali sudaryti su savo MB civilinę paslaugų sutartį — ne tik dėl vadovavimo, bet ir dėl kitų darbų ar paslaugų. Tokių pajamų kodai:

Svarbus apribojimas: bendra atlygio suma už vadovavimo ir kitas paslaugas negali viršyti 100 000 Eur per kalendorinius metus (MBĮ 7 str. 4 d.).

Apmokestinimo tvarka:

• iki 12 VDU (2026 m. — 27 745,80 Eur) — 15 proc. GPM;
• virš 12 VDU — 20/25/32 proc., priklausomai nuo bendros pajamų sumos.

Jei per metus gauta suma viršija 100 000 Eur ribą, viršijanti dalis GPM tikslais laikoma arba dividendais (26 kodas), arba su darbo santykiais susijusiomis pajamomis (02 kodas).

Pavyzdys. MB per 2026 m. savo nariui-vadovui išmokėjo: 12 000 Eur už nekilnojamojo turto nuomą (23 kodas), 3 600 Eur už automobilio nuomą (24 kodas) ir 20 500 Eur už vadovavimą (77 kodas). Iš viso — 36 100 Eur, kitų pajamų narys negavo.
Apmokestinama taip: 27 745,80 Eur — 15 proc. tarifu, o viršijanti dalis (8 354,20 Eur) — 20 proc. tarifu.

Svarbu pastebėti: jei narys pasirenka gauti pajamas pagal 02 arba 26 kodą, jam nereikia sudaryti atskiros paslaugų sutarties su MB. Tačiau jei pajamos priskiriamos civilinėms sutartims (pvz., 77, 23, 24, 58 kodai), sutartis būtina.

3. Individuali veikla arba verslo liudijimas

MB narys gali savo MB teikti paslaugas ir pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą — tokiu atveju pajamos apmokestinamos pagal individualiai veiklai taikomas taisykles, o ne pagal aukščiau aprašytą civilinių sutarčių tvarką.

Komandiruočių dienpinigiai

Jei MB nariui (ar nariui-vadovui) apskaičiuojami ir išmokami dienpinigiai neviršija nustatytų normų — jie GPM neapmokestinami. Normas viršijanti suma apmokestinama ir deklaruojama kaip 02 arba 26 kodo pajamos.

Kada mokestinė lengvata netaikoma

Jei MB narys perleidžia savo nario teises arba savanoriškai pasitraukia iš bendrijos, gali būti taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkto lengvata. Tačiau likviduojant MB, ši lengvata netaikoma.

Deklaravimo terminai

Kai MB vadovas nėra bendrijos narys

Jei vadovavimo paslaugas teikia asmuo, kuris nėra MB narys, taikoma kitokia tvarka — MB, mokėdama jam atlygį, privalo pati išskaičiuoti ir sumokėti 20 proc. GPM. Pavyzdžiui, jei sutartas atlygis — 200 Eur, į biudžetą sumokama 40 Eur.

Apibendrinimas

MB narys turi realią laisvę pasirinkti, kaip klasifikuoti iš bendrijos gaunamas lėšas — kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, dividendus ar atlygį pagal civilinę sutartį. Kiekvienas pasirinkimas turi savo mokestinius padarinius ir apribojimus, todėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti bendrą metinę pajamų sumą ir tai, kokia GPM tarifų kombinacija bus palankiausia.

Šaltinis: www.vmi.lt

The post MB nario mokesčiai 2026: pilnas gidas MB vadovams appeared first on instrukcija.eu.

Nuo įsakymo ir kelionės išlaidų iki dienpinigių bei galutinio atsiskaitymo darbuotojui grįžus.

Komandiruotė – tai ne tik darbuotojo išvykimas į kitą miestą ar užsienio valstybę. Darbdaviui tai yra visas procesas, apimantis dokumentų parengimą, kelionės ir apgyvendinimo išlaidų apmokėjimą, dienpinigių apskaičiavimą, darbo laiko apskaitą ir galutinį atsiskaitymą.

Jeigu komandiruotė įforminta netinkamai, problemos gali atsirasti ne tik buhalterijoje. Todėl svarbu žinoti, ką reikia padaryti prieš darbuotojui išvykstant, komandiruotės metu ir jam grįžus.

Be to, nuo 2026 m. spalio 1 d. keičiasi kai kurios dienpinigių mokėjimo taisyklės. Todėl įmonėms verta iš anksto pasitikrinti savo komandiruočių ir dienpinigių mokėjimo tvarką.

1. Komandiruotė prasideda nuo įsakymo

Pirmasis žingsnis – tinkamai įforminti komandiruotę.

Darbdavio įsakyme dėl komandiruotės turėtų būti aiškiai nurodyta:

• darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos;
• komandiruotės tikslas;
• komandiruotės vieta;
• komandiruotės pradžios ir pabaigos datos;
• kelionės būdas arba transporto priemonė;
• jeigu reikia – informacija apie apgyvendinimą;
• komandiruotės išlaidų apmokėjimas;
• dienpinigių mokėjimas;
• avanso išmokėjimas, jeigu jis mokamas.

Įsakymas nėra tik formalumas. Jis pagrindžia, kodėl darbuotojas buvo išsiųstas į komandiruotę ir kokios su ja susijusios išlaidos yra įmonės išlaidos.

Geriausia komandiruotės dokumentus parengti prieš darbuotojui išvykstant.

2. Kas apmoka darbuotojo kelionę?

Su komandiruote susijusios pagrįstos išlaidos gali būti kompensuojamos darbuotojui arba apmokamos įmonės.

Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti:

• lėktuvo, traukinio ar autobuso bilietai;
• degalų išlaidos;
• kelių mokesčiai;
• automobilių stovėjimo išlaidos;
• viešojo transporto išlaidos;
• apgyvendinimo išlaidos;
• kitos su komandiruotės tikslu susijusios išlaidos.

Svarbu, kad išlaidos būtų susijusios su komandiruote ir jas būtų galima pagrįsti atitinkamais dokumentais.

3. Kelionės išlaidos ir dienpinigiai – ne tas pats

Čia dažnai kyla painiava.

Kelionės, apgyvendinimo ir kitos komandiruotės išlaidos kompensuoja konkrečias darbuotojo patirtas išlaidas.

Dienpinigiai yra atskira komandiruotės išlaidų rūšis, skirta darbuotojo papildomoms išlaidoms komandiruotės metu kompensuoti.

Todėl viešbučio sąskaita, kuro išlaidos ar kelionės bilietas nėra dienpinigių dalis.

4. Dienpinigiai – kas keičiasi nuo 2026 m. spalio 1 d.?

Nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinti dienpinigių mokėjimo tvarkos pakeitimai.

Vienas svarbiausių klausimų darbdaviams – ar įmonė privalo mokėti maksimalų Vyriausybės nustatytą dienpinigių dydį?

Nebūtinai. Tam tikrais atvejais gali būti nustatyti mažesni dienpinigių dydžiai, tačiau jų nustatymas turi atitikti teisės aktų reikalavimus.

5. Labai svarbu: mažesni dienpinigiai turi būti nustatyti iš anksto

Jeigu darbdavys nori mokėti mažesnius nei Vyriausybės nustatytus maksimalius dienpinigius, negalima kiekvienos komandiruotės metu tiesiog nuspręsti, kad darbuotojui bus mokama, pavyzdžiui, 50 procentų dienpinigių.

Mažesni dienpinigių dydžiai turi būti nustatyti įmonės dokumentuose taip, kaip numato teisės aktai.

Pagal nuo 2026 m. spalio 1 d. taikomą tvarką, jeigu mažesni dienpinigių dydžiai nustatomi kolektyvinėje sutartyje, jie negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių.

Jeigu kolektyvinės sutarties nėra ir dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, komandiruotėms, trunkančioms ne trumpiau kaip 7 dienas, jie negali būti mažesni kaip 65 procentai Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių.

Tai labai svarbu: darbdavys negali tiesiog kiekvienoje komandiruotėje savo nuožiūra pasirinkti 50 ar 65 procentų dydžio.

Jeigu įmonėje nustatyti mažesni dienpinigių dydžiai, darbuotojai turi būti su jais tinkamai supažindinti.

6. Vienos dienos komandiruotė Lietuvoje

Nuo 2026 m. spalio 1 d. keičiasi ir dienpinigių mokėjimo už komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarka.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į trumpas komandiruotes.

Pagal naująją tvarką dienpinigiai už komandiruotę Lietuvoje mokami, kai komandiruotė trunka ilgiau kaip vieną komandiruotės dieną.

Todėl vienos dienos išvykos Lietuvoje nuo 2026 m. spalio 1 d. turi būti vertinamos pagal naująsias taisykles, o ne pagal iki šiol įprastą praktiką.

7. O kaip dėl labai trumpų komandiruotės dalių?

Naujoje tvarkoje numatyta ir speciali taisyklė labai trumpoms komandiruotės dalims.

Kai pirmoji ir arba paskutinė komandiruotės dalis trunka trumpiau kaip 4 valandas, dienpinigių dydžiui taikoma 20 procentų atitinkamo dienpinigių dydžio taisyklė.

Todėl planuojant komandiruotes svarbu vertinti ne tik kalendorinių dienų skaičių, bet ir faktinę komandiruotės trukmę.

8. Komandiruotė į užsienį

Užsienio komandiruotėse atsiranda dar daugiau niuansų.

Reikia įvertinti:

• į kurią valstybę darbuotojas vyksta;
• komandiruotės pradžios ir pabaigos laiką;
• kelionės maršrutą;
• konkrečiai valstybei taikomą dienpinigių dydį;
• ar darbuotojas vienos komandiruotės metu vyksta per kelias valstybes;
• kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.

Jeigu darbuotojas vienos komandiruotės metu vyksta per kelias valstybes, dienpinigių apskaičiavimas gali tapti gerokai sudėtingesnis.

Tai ypač aktualu transporto įmonėms, kurių vairuotojai darbo metu kerta kelių valstybių sienas.

9. Komandiruotė vairuotojui – atskiras iššūkis buhalteriui

Transporto įmonėse komandiruotės apskaita dažnai yra sudėtingesnė nei įprastoje įmonėje.

Vairuotojas gali per kelias dienas aplankyti kelias Europos valstybes, todėl reikia tiksliai įvertinti jo maršrutą, komandiruotės dienas ir konkrečioms valstybėms taikomus dydžius.

Be to, svarbu atskirai įvertinti kelionės, degalų, kelių mokesčių, parkavimo ir kitas įmonės išlaidas.

Kuo daugiau komandiruočių įmonėje, tuo svarbiau turėti aiškią ir iš anksto nustatytą komandiruočių tvarką.

10. Komandiruotės avansas

Jeigu darbuotojui išmokamas komandiruotės avansas, po komandiruotės reikia atlikti galutinį atsiskaitymą.

Reikia įvertinti:

• kiek avanso darbuotojui buvo išmokėta;
• kiek dienpinigių darbuotojui priklauso;
• kokias išlaidas darbuotojas patyrė;
• kokias išlaidas įmonė turi kompensuoti;
• ar liko nepanaudoto avanso;
• ar įmonei reikia papildomai atsiskaityti su darbuotoju.

11. Darbuotojas grįžo iš komandiruotės – kas toliau?

Darbuotojui grįžus komandiruotė dar nėra visiškai baigta.

Buhalteriui reikėtų patikrinti:

• komandiruotės įsakymą;
• kelionės dokumentus;
• apgyvendinimo dokumentus;
• kuro čekius ir sąskaitas;
• kelių ir parkavimo mokesčius;
• kitus komandiruotės išlaidas pagrindžiančius dokumentus;
• išmokėtą avansą;
• dienpinigių apskaičiavimą;
• galutinį darbuotojo atsiskaitymą.

Komandiruotė baigiasi ne tada, kai darbuotojas grįžta namo, o tada, kai įmonėje tinkamai sutvarkomi visi su ja susiję dokumentai ir atsiskaitymai.

12. 5 dažniausios klaidos

1. Komandiruotės įsakymas parengiamas per vėlai.
2. Įmonėje nėra aiškiai nustatyta dienpinigių mokėjimo tvarka.
3. Darbuotojai nėra tinkamai supažindinti su nustatytais mažesniais dienpinigių dydžiais.
4. Komandiruotės išlaidos nėra pagrįstos tinkamais dokumentais.
5. Po komandiruotės neatliekamas galutinis atsiskaitymas su darbuotoju.

13. Ką verta pasitikrinti įmonėje prieš 2026 m. spalio 1 d.?

Jeigu jūsų įmonės darbuotojai vyksta į komandiruotes, rekomenduojame iš anksto pasitikrinti:

• ar įmonėje patvirtinta komandiruočių tvarka;
• ar tinkamai nustatyti dienpinigių dydžiai;
• ar darbuotojai supažindinti su nustatyta tvarka;
• ar komandiruočių įsakymai tinkamai parengiami;
• ar tinkamai apskaitomos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos;
• ar nuo 2026 m. spalio 1 d. bus taikomos naujos dienpinigių taisyklės.

Komandiruotė – ne tik dienpinigiai

Komandiruotė yra procesas, kuriame susijungia darbo teisė, darbo laiko apskaita, buhalterinė apskaita ir mokesčiai.

Todėl svarbu ne tik apskaičiuoti dienpinigius, bet ir tinkamai įforminti visą komandiruotę:

įsakymas → kelionė → išlaidos → dienpinigiai → avansas → darbuotojo grįžimas → galutinis atsiskaitymas → apskaita.

Kuo daugiau komandiruočių įmonėje, tuo svarbiau turėti aiškią ir visiems darbuotojams suprantamą tvarką.

Komandiruotė prasideda ne nuo bilieto pirkimo. Ji prasideda nuo tinkamai parengto įsakymo.

O tinkamai sutvarkyti dokumentai padeda išvengti nereikalingų klaidų ir klausimų ateityje.

Instrukcija – buhalterinė apskaita verslui, kuriame svarbu ne tik skaičiai, bet ir tinkamai sutvarkyti dokumentai.

Jeigu kyla klausimų dėl komandiruočių, dienpinigių ar jų apskaitos, verta situaciją įvertinti dar prieš atliekant mokėjimus darbuotojui.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 518 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimo“.

The post KOMANDIRUOTĖ NUO A IKI Z: KĄ TURI ŽINOTI DARBDAVYS? appeared first on instrukcija.eu.

Elektroninis parašas tapo neatsiejama verslo dalimi: sutartys, aktai, darbo dokumentai ir įgaliojimai šiandien pasirašomi vos keliais mygtuko paspaudimais.

Tačiau ar tikrai kiekvienas dokumentas, kuriame matome „elektroninį parašą“, yra tinkamai pasirašytas?

Didžiausia praktinė klaida – manyti, kad parašo atvaizdas PDF faile jau savaime garantuoja dokumento autentiškumą. Elektroninis parašas nėra tiesiog parašo paveikslėlis.

Šiame straipsnyje paprastai ir be sudėtingų teisinių terminų – ką svarbu žinoti kiekvienam įmonės vadovui ir buhalteriui.

Ne visi elektroniniai parašai yra vienodi

Pagal ES eIDAS reglamentą elektroniniai parašai gali būti skirtingo lygio. Praktikoje svarbiausia suprasti skirtumą tarp paprastojo, pažangiojo ir kvalifikuoto elektroninio parašo.

• Paprastasis elektroninis parašas – tai įvairūs elektroniniai duomenys, naudojami asmeniui identifikuoti ir jo valiai išreikšti.
• Pažangusis elektroninis parašas turi atitikti papildomus reikalavimus, susijusius su pasirašančio asmens identifikavimu, parašo kontrole ir dokumento vientisumu.
• Kvalifikuotas elektroninis parašas – aukščiausio lygio elektroninis parašas. Pagal eIDAS jis turi tokią pačią teisinę galią kaip ranka pasirašytas parašas.

Svarbu: tai nereiškia, kad nekvalifikuotas elektroninis parašas automatiškai yra „negaliojantis“. Jo teisinė reikšmė vertinama pagal konkrečią situaciją ir taikytinus teisės aktus.

Kada verta rinktis kvalifikuotą elektroninį parašą?

Kai dokumentas yra svarbus finansiškai ar teisiškai ir norite maksimaliai aiškaus pasirašančio asmens identifikavimo bei parašo teisinio statuso, praktiška rinktis kvalifikuotą elektroninį parašą.

Pavyzdžiui, dokumentus galima pasirašyti naudojant kvalifikuotą „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar kitą kvalifikuoto elektroninio parašo priemonę.

Atkreipkite dėmesį: „Smart-ID Basic“ ir kvalifikuoto elektroninio parašo lygio „Smart-ID“ nėra tas pats.

Auksinė taisyklė: pirmiausia patikrinkite, tik tada pasirašykite

Prieš paspausdami mygtuką „Pasirašyti“, skirkite kelias minutes dokumento patikrinimui.

1. Patikrinkite rekvizitus

Įsitikinkite, kad teisingai nurodyta:

• įmonės pavadinimas;
• juridinio asmens kodas;
• dokumento data ir numeris;
• sumos;
• mokėjimo terminai;
• šalių rekvizitai;
• atsakingi asmenys;
• visi dokumento priedai.

Elektroninis parašas neištaiso dokumento klaidų.

Jeigu pasirašysite sutartį su neteisingu įmonės kodu ar klaidinga suma, elektroniniu parašu bus pasirašyta būtent tokia dokumento versija.

2. Pasirašykite tik galutinę dokumento versiją

Tai viena paprasčiausių, bet dažnai pamirštamų taisyklių.

Jeigu po pasirašymo pakeisite dokumento tekstą, parašo tikrinimo metu gali būti nustatyta, kad dokumento turinys buvo pakeistas po pasirašymo.

Taigi taisyklė paprasta:

Pirmiausia – galutinė dokumento versija. Tik tada – elektroninis parašas.

Gavote pasirašytą dokumentą? Patikrinkite jį

Gavę sutartį iš kliento, tiekėjo ar partnerio, neapsiribokite vien tuo, kad dokumente matomas parašo simbolis.

Atlikite greitą keturių žingsnių patikrą.

1. Kas pasirašė?

Patikrinkite pasirašiusio asmens vardą ir pavardę. Jeigu dokumentas pasirašomas įmonės vardu, įsitikinkite, kad asmuo turi teisę įmonei atstovauti.

2. Ar parašas galioja?

Patikrinkite elektroninio parašo galiojimą ir sertifikato būseną naudodami patikimą parašo tikrinimo priemonę.

3. Ar dokumentas nebuvo pakeistas?

Patikrinimo sistema turi parodyti, ar dokumento turinys atitinka tą turinį, kuris buvo pasirašytas.

4. Ar yra visi reikalingi parašai?

Jeigu sutartį turi pasirašyti dvi ar daugiau šalių, patikrinkite, ar dokumente yra visi reikalingi parašai.

ADOC ar PDF – ar tai tas pats?

Ne.

Lietuvoje verslas dažnai susiduria su .adoc formato elektroniniais dokumentais.

ADOC yra elektroninio dokumento formatas, kuriame kartu saugomas dokumento turinys, metaduomenys ir elektroninio parašo informacija.

Svarbu: jeigu gavote originalų ADOC failą, saugokite būtent jį. Nepakanka turėti tik iš jo sukurtą PDF peržiūros kopiją ar ekrano nuotrauką.

Jeigu ADOC dokumentą konvertuosite į kitą formatą ir išsaugosite tik gautą kopiją, galite nebeišsaugoti visos originalios elektroninio dokumento ir parašo struktūros.

5 dažniausios elektroninio parašo klaidos versle

Elektroniniai dokumentai ir buhalterija: teisinga eiga įmonėje

Buhalterijoje dažnai dirbama su sutartimis, priėmimo–perdavimo aktais, įgaliojimais, darbo dokumentais ir kitais elektroniniais dokumentais.

Kad vėliau nereikėtų ieškoti, kur dingo originalas, įmonėje verta turėti paprastą dokumentų tvarkymo grandinę:

Gauti dokumentą → Patikrinti turinį → Patikrinti elektroninį parašą → Patikrinti pasirašančio asmens teisę → Išsaugoti ORIGINALŲ failą → Perduoti į apskaitą

Ši paprasta tvarka padeda išvengti situacijos, kai buhalterijai perduodama tik PDF kopija, ekrano nuotrauka arba dokumentas, kurio elektroninio parašo jau neįmanoma tinkamai patikrinti.

Ar užtenka el. paštu parašyti „Sutinku“?

Ne visada.

Elektroninis laiškas gali turėti įrodomąją reikšmę, tačiau paprastas atsakymas „Sutinku“ nėra automatiškai tas pats, kas kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas.

Jeigu konkrečiam dokumentui ar sandoriui svarbi rašytinė forma ir patikimas pasirašančio asmens identifikavimas, verta pasirinkti tinkamą elektroninio pasirašymo būdą.

Kur tikrinti elektroninius parašus?

Elektroninio parašo galiojimą verta tikrinti naudojant oficialias arba patikimas elektroninio parašo tikrinimo priemones.

ADOC dokumentams galima naudoti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos elektroninių dokumentų tikrinimo priemones.
https://archyvai.lrv.lt/lt/paslaugos/adoc-dokumentai/

Bendrai informacijai apie elektroninį parašą ir kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugas galima vadovautis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) skelbiama informacija. https://rrt.lt/veiklos-sritys/skaitmenine-erdve/patikimumo-uztikrinimo-paslaugos/kvalifikuoti-sertifikatai

Svarbiausia taisyklė verslui

Elektroninis parašas nėra tik parašo paveikslėlis dokumente.

Tinkamai sutvarkytas elektroninis dokumentas turi būti:

• parengtas galutine versija;
• pasirašytas tinkamo asmens;
• pasirašytas tinkamu elektroniniu parašu;
• nepakeistas po pasirašymo;
• išsaugotas originaliu elektroniniu formatu.

Prieš priimdami svarbų elektroninį dokumentą užduokite sau keturis paprastus klausimus:

Kas pasirašė?
Ką pasirašė?
Ar parašas galioja?
Ar išsaugojome originalų elektroninį dokumentą?

Jeigu į visus keturis klausimus galite atsakyti „taip“, dokumentas yra tinkamai paruoštas tolesniam naudojimui ir saugojimui.

Instrukcija.eu patarimas

Elektroninis dokumentų pasirašymas gali gerokai palengvinti kasdienį verslo darbą. Tačiau svarbu prisiminti: pasirašyti dokumentą neužtenka – reikia mokėti jį patikrinti ir tinkamai išsaugoti.

Tai ypač svarbu dokumentams, kurie vėliau gali būti reikalingi apskaitoje, mokesčių administratoriui, darbo santykiuose ar sprendžiant ginčą.

Geras įprotis šiandien gali sutaupyti daug laiko ir problemų ateityje.

Informacija parengta 2026 m. rugpjūtį. Straipsnis yra bendro pobūdžio informacija ir nepakeičia individualaus teisinio vertinimo konkrečioje situacijoje.

The post Elektroninis parašas versle: kaip teisingai pasirašyti appeared first on instrukcija.eu.

❓ 1. Dirbau užsienyje. Ar man reikia mokėti mokesčius Lietuvoje?

🟢 Dažniausiai – ne.

Jeigu užsienyje nuo atlyginimo jau buvo nuskaičiuoti mokesčiai, Lietuvoje jų mokėti nereikia. Tik deklaruoti pajamas.

❓ 2. O jeigu užsienyje mokesčių neišskaičiavo?

🔴 Tada Lietuvoje mokėti reikės.

Taip nutinka, jei dirbai trumpai, be sutarties, darbdavys nemokėjo mokesčių arba pajamos ten neapmokestinamos.

❓ 3. Kaip žinoti, ar aš laikomas Lietuvos gyventoju?

Tu esi Lietuvos gyventojas, jei:

• gyveni Lietuvoje didžiąją metų dalį;

• tavo šeima ar turtas Lietuvoje;

• per metus Lietuvoje praleidi 183 dienas;

• arba per 2 metus – 280 dienų.

❓ 4. Ar reikia mokėti mokesčius, jei užsienyje uždirbau mažai?

🟢 Ne. Jei pajamos buvo mažesnės už tos šalies neapmokestinamą minimumą, Lietuvoje mokėti nereikia.

❓ 5. Ar reikia mokėti mokesčius nuo pinigų, kuriuos man pervedė šeima?

🟢 Ne. Pinigai iš tėvų, vaikų, sutuoktinio, brolių, seserų ar senelių – neapmokestinami.

❓ 6. O jeigu pinigus pervedė draugas ar pažįstamas?

🟠 Gali būti apmokestinama, jei negali įrodyti, kad tai dovana.

❓ 7. Ar reikia deklaruoti užsienio pajamas, jei mokesčių mokėti nereikia?

🟢 Taip. Deklaruoti reikia beveik visas užsienio pajamas.

❓ 8. Iki kada reikia deklaruoti?

🗓️ Iki gegužės 1 d. per EDS.

❓ 9. Kokius dokumentus reikia turėti?

• algalapius;

• pažymą apie sumokėtus mokesčius;

• darbo sutartį (jei reikia);

• banko išrašus.

❓ 10. Ar reikia mokėti mokesčius nuo nuomos pajamų už butą užsienyje?

🟢 Ne, jei mokesčius sumokėjai toje šalyje.

❓ 11. O kaip su dividendais, palūkanomis, honorarais?

Jei užsienyje išskaičiavo mokestį – Lietuvoje gali reikėti sumokėti tik skirtumą.

Jei neišskaičiavo – mokestis mokamas Lietuvoje.

❓ 12. Ar individuali veikla užsienyje apmokestinama Lietuvoje?

Jei veiklą vykdai užsienyje ir ten moki mokesčius – Lietuvoje mokėti nereikia.

Jei veiklą vykdai Lietuvoje – mokėti reikia.

❓ 13. Ar reikia mokėti mokesčius nuo investicijų per užsienio platformas?

Taip – nuo pelno. Užsienyje sumokėtas mokestis gali būti atskaitomas.

❓ 14. Ką daryti, jei nesuprantu, ar mano pajamos apmokestinamos?

🟢 Geriau deklaruoti ir pridėti dokumentus. VMI matys, kad pajamos gautos užsienyje, ir pritaikys taisykles.

📝 Santrauka

• Dirbai užsienyje ir mokesčiai sumokėti ➔ Lietuvoje mokėti nereikia.

• Mokesčių užsienyje nebuvo ➔ mokėsi Lietuvoje.

• Pinigai iš šeimos ➔ neapmokestinama.

• Visada deklaruok iki gegužės 1 d.

The post Gavote pajamų iš užsienio? Ar reikia deklaruoti ir mokėti mokesčius? appeared first on instrukcija.eu.

Suminė darbo laiko apskaita – tai lankstus darbo laiko apskaitos būdas, kai darbo valandos kiekvieną dieną ar savaitę gali skirtis, tačiau per visą nustatytą laikotarpį (dažniausiai 1–3 mėn., maksimaliai iki 5 mėn.) bendras išdirbtų valandų skaičius turi atitikti nustatytą normą.

Šis režimas ypač naudingas įmonėms, kuriose dirbama pamainomis, savaitgaliais, naktimis arba kai darbo krūvis yra kintantis bei priklauso nuo sezoniškumo.

Kada taikoma suminė apskaita?

Suminė darbo laiko apskaita paprastai įvedama šiose situacijose:

• Kintantis darbo krūvis (pvz., gamybos ar projektinis darbas).
• Pamaininis darbas ir nepertraukiami gamybos procesai.
• Naktinis ar savaitgalinis darbas.
• Sezoninis darbas (pvz., žemės ūkis, turizmas).

Populiariausi sektoriai: gamyba, maitinimo paslaugos (restoranai, kavinės), prekyba, logistika, IT bei sveikatos priežiūra.

Kaip veikia suminė apskaita?

1. Nustatomas apskaitinis laikotarpis: dažniausiai 1–3 mėnesiai (kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir ilgesnis, iki 5 mėn., laikotarpis).
2. Sudaromi ir skelbiami grafikai: darbo (pamainų) grafikai darbuotojams pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.
3. Grafiko keitimas: keisti patvirtintą grafiką galima tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš 2 darbo dienas.
4. Vertinamos bendros valandos: laikotarpio pabaigoje susumuojamos visos faktiškai išdirbtos valandos.
5. Atsiskaitymas: jei norma viršijama – skaičiuojami viršvalandžiai; jei norma nepasiekiama dėl darbdavio sudaryto grafiko – mokama kompensacija.

Pavyzdys: lankstus virėjo grafikas

Ar tai pažeidimas? Per 7 dienų laikotarpį maksimalus darbo laikas su viršvalandžiais negali viršyti 52 valandų (išskyrus papildomą darbą ar budėjimą). Tačiau jei bendrai per apskaitinį laikotarpį (pvz., 3 mėnesius) vidutinis darbo laikas neviršija standartinės normos, o poilsio laiko reikalavimai pažeisti nebuvo, toks valandų svyravimas yra leistinas.

Darbo užmokesčio (DU) skaičiavimas

Darbdaviai gali pasirinkti mėnesinį (fiksuotą) arba valandinį darbo užmokesčio skaičiavimo modelį. Priklausomai nuo pasirinkimo, atlyginimas ir nukrypimai nuo įprasto grafiko skaičiuojami skirtingai.

1. Fiksuotas mėnesinis DU ir nukrypimų apskaičiavimas

Pavyzdinė apskaitinio laikotarpio (3 mėn.) suvestinė:

Papildomi priedai pagal darbo rūšį:

2. DU skaičiavimas pagal valandinį tarifą

Pavyzdinė valandinio apmokėjimo lentelė:

Ką privalo padaryti įmonė (Darbdavio žingsniai)?

• Atlikti informavimo ir konsultavimo procedūrą: prieš įvedant suminę apskaitą, būtina pasikonsultuoti su Darbo taryba arba Profesine sąjunga.
• Parengti vadovo įsakymą: įforminti suminės darbo laiko apskaitos įvedimą įmonėje ar konkrečiuose padaliniuose.
• Atnaujinti darbo sutartis / tvarkas: numatyti suminės apskaitos sąlygas darbo sutartyse arba įmonės darbo tvarkos taisyklėse.
• Užtikrinti grafikų skaidrumą: sudaryti ir paskelbti grafikus likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki jų pradžios.
• Apskaičiuoti priedus ir viršvalandžius: tiksliai sekti naktinį, šventinį darbą ir atlikti galutinį perviršio/trūkumo perskaičiavimą apskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Pagrindiniai teisiniai apribojimai (LR Darbo kodeksas)

• Maksimalus darbo laikas per savaitę: vidutiniškai 48 val. per savaitę (skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį). Viršvalandžiai ir papildomas darbas negali viršyti 52 val. per 7 dienų laikotarpį.
• Maksimali pamainos trukmė: ne daugiau kaip 12 valandų per parą (su tam tikromis išimtimis specialiosioms tarnyboms).
• Paros poilsis: ne trumpesnis kaip 11 valandų iš eilės tarp darbo pamainų.
• Savaitės poilsis: ne mažiau kaip 35 valandų nepertraukiamas poilsis per 7 dienų laikotarpį.
• Draudimas dirbti dvi pamainas iš eilės: griežtai draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

Nauda verslui

• Efektyvus resursų valdymas: galimybė prisitaikyti prie kintančių klientų srautų ar gamybos apimčių.
• Sumažintos prastovų sąnaudos: ramiu periodu darbuotojai dirba mažiau, o piko metu – ilgiau, neviršijant numatytos biudžeto normos.
• Lankstumas tvarkaraščiams: lengviau padengti pamainas naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis.

The post Suminė darbo laiko apskaita: vadovas verslui ir darbuotojams appeared first on instrukcija.eu.

Suminė darbo laiko apskaita taikoma, kai darbo pobūdis neleidžia tiksliai iš anksto nustatyti kasdienių ar kassavaitinių darbo valandų. Ji ypač aktuali įmonėms, kuriose darbuotojai dirba pamainomis, nepastoviu grafiku, arba kai veikla vykdoma nepertraukiamu režimu.

Tai dažniausiai taikoma tolimųjų reisų vairuotojams, kurių darbo laikas priklauso nuo maršruto, kelionės trukmės, krovinių pakrovimo bei iškrovimo sąlygų.

Tolimųjų reisų vairuotojų darbo apskaita: ką reikia žinoti?

Vairuotojų darbo laikas privalo būti apskaitomas pagal galiojančius ES reglamentus, Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus nacionalinius teisės aktus.

Pagrindiniai reikalavimai:

1. Kasdienis vairavimo laikas: ne daugiau kaip 9 val. (du kartus per savaitę – iki 10 val.).
2. Savaitinis vairavimo laikas:  iki 56 val.
3. Vairavimo trukmė per 2 savaites: ne daugiau kaip 90 val.
4. Savaitinis poilsis:  privalomas reguliarus savaitinis poilsis (ne mažiau kaip 45 val.) arba sutrumpintas poilsis pagal ES reglamentą Nr. 561/2006.

Darbo grafikų sudarymas vairuotojams

Tolimųjų reisų vairuotojams dėl darbo pobūdžio specifikos fiksuoti darbo grafikai nėra privalomi. Kadangi jų darbo laikas priklauso nuo maršrutų, krovinių pakrovimo ir iškrovimo laiko bei kitų veiksnių, nėra galimybės iš anksto tiksliai suplanuoti darbo valandų kiekvienai dienai. Tai atitinka LR Darbo kodekso 112 str. 3 d. ir yra patvirtinta Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) praktikoje.

Svarbu:  Nors darbo grafikai neprivalomi, kontrolės institucijos rekomenduoja turėti  „projektinį (planuojamą) darbo grafiką”.  Jis padeda darbuotojui suprasti planuojamą krūvį ir užtikrina poilsio režimo laikymąsi.

Dokumentai suminės darbo laiko apskaitos įvedimui:

1. Vadovo įsakymas dėl suminės DLA įvedimo – nurodoma įvedimo data, apskaitinio laikotarpio trukmė, darbo laiko organizavimo principai.
2. Darbuotojo rašytinis sutikimas  dirbti pagal suminę DLA.
3. Darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius  (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal ES reglamentais reguliuojamą tarptautinių pervežimų režimą).

Darbo laiko žymėjimas

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi kas mėnesį, nurodant:

1. Dirbtą laiką valandomis ir minutėmis (atskirai – naktinį darbą, viršvalandžius);
2. Neatvykimo į darbą atvejus (ligos, atostogos, komandiruotės);
3. Žymėjimą „K“ – kai vairuotojas yra komandiruotėje.

Žiniaraščiai saugomi 10 metų. Darbuotojas turi teisę gauti savo darbo laiko apskaitos duomenų kopiją.

Pastaba: Tachografų duomenys negali pakeisti žiniaraščių – jie naudojami tik kaip pagrindas duomenims įrašyti.

 Darbo užmokestis ir viršvalandžių apmokėjimas

Darbo užmokestį gali sudaryti:
* Pastovioji dalis (tarifinė alga);
* Kintamoji dalis (premijos, priedai);
* Dienpinigiai (už laiką komandiruotėje);
* Papildomas apmokėjimas už viršvalandžius, naktinį darbą ar švenčių dienas.

Viršvalandžių apmokėjimas:

1. Jei mokamas  mėnesinis atlyginimas – už viršytas valandas mokama  1,5 karto.
2. Jei mokamas  valandinis atlyginimas – papildomai mokama  0,5 karto  už viršytas valandas.

Atostogos ir komandiruotės

1. Kasmetinės atostogos: apskaičiuojant darbo laiko normą, prilyginamos 40 val. per savaitę (jei dirbamas visas etatas).
2. Komandiruotės laikas:  skaičiuojamas nuo įvažiavimo į kitą šalį su kroviniu arba pasikrovimo tikslu.

3. Kelionės laikas komandiruotės metu: Įskaitomas į darbuotojo darbo laiką (DK 107 str. 4 d.). Jei kelionė vyksta po darbo valandų, poilsio ar švenčių dieną, už šį laiką mokamas dvigubas darbo užmokestis arba darbuotojo pageidavimu suteikiamas papildomas poilsio laikas (pridedamas prie kasmetinių atostogų ir kompensuojamas atitinkama tvarka).

4. Kelionė iki transporto priemonės (pvz., į Vokietiją ir atgal):
   Vairuotojo kelionės laikas iki automobilio buvimo vietos užsienyje ir atgal pagal ES reglamentą Nr. 561/2006 negali būti įskaitomas kaip poilsio laikas. Šis laikas priskiriamas kitam darbui (arba buvimui pasirengus), yra įtraukiamas į darbo laiko apskaitą ir apmokamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Atleidimas iš darbo ir atsiskaitymas

Jei darbuotojas atleidžiamas nepasibaigus apskaitiniam laikotarpiui:

1. Jo darbo norma perskaičiuojama proporcingai iki atleidimo datos.
2. Atsiskaitoma pagal faktinį išdirbtą laiką ir sulygtą darbo normą.
3. Neišdirbtos valandos neatskaitomos, jei neatvykimas buvo ne dėl darbuotojo kaltės.

Kodėl verta rinktis suminę darbo laiko apskaitą?

1. Lankstumas: geresnis darbo laiko ir krūvio paskirstymas.
2. Optimizavimas:  galimybė tiksliau valdyti įmonės darbo sąnaudas.
3. Patogumas: pritaikyta darbuotojams, dirbantiems netipiniu ir kintamu režimu.

💰 Darbo užmokesčio ir dienpinigių apskaičiavimas

Darbo užmokestis susideda iš kelių dalių:

a) Pagrindinis atlyginimas
Mėnesinis atlyginimas „ant popieriaus“ tolimųjų reisų vairuotojui, dirbančiam pilnu etatu, negali būti mažesnis nei nustatytas MMA.  Norint, kad visi dienpinigiai būtų neapmokestinami, darbuotojo atlyginimas turi būti ne mažesnis nei MMA × 1,65  (arba valandinis tarifas × 1,65).

b) Komandiruotpinigiai (dienpinigiai)
Už kiekvieną komandiruotės dieną (užsienyje) mokami dienpinigiai pagal Vyriausybės nustatytus tarifus (pvz., komandiruotė į Vokietiją – iki 69 €/dienai).

📝 Apskaičiavimo pavyzdys:

Vairuotojo nustatytas atlyginimas: 1720 €  (viršija MMA × 1,65 ribą, todėl dienpinigiai neapmokestinami).
Vairuotojas komandiruotėje Vokietijoje buvo 20 dienų
Dienpinigiai: 20 d. × 69 € = 1380 €  (neapmokestinama suma).
Pagrindinis atlyginimas: 1720 €  (apmokestinamas GPM, PSD, VSD mokesčiais).
Išmokama suma: atlyginimas „į rankas“ (apie 1080 €) + 1380 € dienpinigių =~2460 € išmokėjimui.

The post Suminė darbo laiko apskaita ir vairuotojų atlyginimai appeared first on instrukcija.eu.

Tačiau norint išmokėti dividendus nepakanka vien turėti pelno banko sąskaitoje. Reikia įvertinti, ar pelnas gali būti paskirstytas, priimti tinkamą sprendimą ir teisingai apskaičiuoti mokesčius.

Kas pasikeitė nuo 2026 metų?

Nuo 2026 m. pasikeitė kai kurios dividendų skyrimo taisyklės. Akcinė bendrovė gali skirti dividendus ne tik už visus finansinius metus, bet ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, jeigu tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos.

Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais įmonės akcininkams nebereikia laukti kitų metų, kad būtų galima paskirstyti einamųjų metų pelną.

Dividendai už trumpesnį laikotarpį gali būti skiriami, jeigu:

✅ yra parengtas atitinkamo trumpesnio laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys;

✅ priimtas sprendimas dėl dividendų skyrimo;

✅ dividendams skiriama suma neviršija leidžiamos paskirstyti pelno dalies;

✅ bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų;

✅ išmokėjusi dividendus bendrovė galės įvykdyti savo įsipareigojimus už einamuosius finansinius metus.

Svarbu: dividendai negali būti mokami tiesiog kaip avansas iš būsimo pelno. Pirmiausia turi būti įvykdytos įstatyme nustatytos sąlygos ir tinkamai įformintas pelno paskirstymas.

Kas gali priimti sprendimą dėl tarpinių dividendų?

Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį paprastai skiriami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Jeigu bendrovės įstatuose numatyta tokia galimybė, dividendai iki įstatuose nustatytos sumos gali būti skiriami ir bendrovės valdybos, o jeigu valdyba nesudaroma – vadovo, sprendimu.

Taigi prieš planuojant išmokėti dividendus verta patikrinti ne tik įmonės finansinius rezultatus, bet ir bendrovės įstatus.

1. Dividendai iš Lietuvos įmonės

Kai Lietuvos įmonė išmoka dividendus fiziniam asmeniui, dividendams taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Dividendus išmokanti Lietuvos įmonė:

✅ apskaičiuoja 15 proc. GPM;

✅ išskaičiuoja mokestį iš akcininkui išmokamos sumos;

✅ deklaruoja išmoką ir išskaičiuotą mokestį;

✅ sumoka GPM į valstybės biudžetą:

Apskaičiuotą ir išskaičiuotą GPM mokestį įmonė privalo deklaruoti ir pervesti į VMI biudžetą:

• išmokėti dividendai ir išskaičiuotas GPM deklaruojami mėnesinėje A klasės pajamų deklaracijoje GPM313;

•  deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas iki kito mėnesio 15 dienos (jei dividendai išmokėti mėnesio 1–15 d.) arba iki kito mėnesio paskutinės dienos (jei dividendai išmokėti mėnesio 16–paskutinę d.).

Akcininkas gauna dividendus jau po GPM išskaičiavimo.

Svarbu tai, kad dividendams netaikomi progresiniai 20, 25 ar 32 proc. GPM tarifai. Dividendams taikomas atskiras 15 proc. tarifas, nepriklausomai nuo kitų gyventojo metinių pajamų dydžio.

Ar nuo dividendų mokamos „Sodros“ įmokos?

Ne. Skirtingai nuo darbo užmokesčio ar su darbo santykiais susijusių išmokų, nuo dividendų valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos „Sodrai“ neskaičiuojamos ir nemokamos – taikomas tik 15 proc. GPM.

2. Kada galima išmokėti dividendus?

Įmonės pelnas gali būti paskirstomas tik laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų.

Įprastai metinis pelnas paskirstomas patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus sprendimą dėl pelno paskirstymo.

2026 metais tam tikrais atvejais atsiranda galimybė dividendus skirti už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Tačiau prieš priimant sprendimą reikia įvertinti:

• įmonės finansinį rezultatą;
• ankstesnių metų nepaskirstytąjį pelną ar nuostolius;
• privalomus rezervus;
• įmonės įsipareigojimus;
• tarpines finansines ataskaitas;
• bendrovės įstatus.

Dividendai turi būti išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį laikotarpį priėmimo dienos.

3. Kiek akcininkas gauna „į rankas“?

Jeigu akcininkui paskirta 10 000 Eur dividendų, nuo jų apskaičiuojamas 15 proc. GPM:

10 000 Eur × 15 % = 1 500 Eur GPM

Akcininkui išmokama:

10 000 Eur – 1 500 Eur = 8 500 Eur

Taigi 10 000 Eur paskirtų dividendų akcininkas gauna 8 500 Eur.

4. Dividendai ir įmonės pelno mokestis

Svarbu atskirti du skirtingus mokesčius.

Įmonė pirmiausia moka pelno mokestį nuo savo apmokestinamojo pelno.

Tik po to, kai pelnas lieka įmonėje ir gali būti paskirstytas, akcininkui išmokant dividendus fiziniam asmeniui taikomas 15 proc. GPM.

Todėl dividendų apmokestinimą reikia vertinti kaip atskirą etapą po įmonės pelno apmokestinimo.

5. Dividendai iš užsienio įmonės

Jeigu Lietuvos rezidentas gauna dividendus iš užsienio įmonės, pajamos turi būti deklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje GPM311.

Jeigu užsienio valstybėje nuo dividendų jau buvo išskaičiuotas arba sumokėtas mokestis, tam tikromis sąlygomis jis gali būti įskaitomas į Lietuvoje mokėtiną GPM.

Tai priklauso nuo:

• konkrečios užsienio valstybės;
• Lietuvos ir tos valstybės sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties (DAIS);
• faktiškai užsienyje sumokėto mokesčio;
• turimų dokumentų, patvirtinančių sumokėtą mokestį.

Todėl užsienyje gautų dividendų nereikėtų vertinti vien pagal paprastą principą „užsienyje sumokėjau mokestį – Lietuvoje nieko nebereikia“.

Reikia įvertinti konkrečią situaciją.

6. Ką daryti, jeigu užsienyje išskaičiuota per daug mokesčio?

Jeigu užsienio valstybėje nuo dividendų buvo išskaičiuotas didesnis mokestis, negu leidžiama pagal taikomą DAIS, tam tikrais atvejais galima kreiptis dėl mokesčio dalies susigrąžinimo iš užsienio valstybės.

Tai atliekama pagal konkrečios užsienio valstybės nustatytą tvarką.

Todėl rekomenduojama išsaugoti dokumentus, kuriuose nurodyta:

📄 dividendų suma;

📄 išskaičiuoto mokesčio suma;

📄 dividendus išmokėjusi įmonė;

📄 mokesčio sumokėjimą patvirtinantys duomenys.

7. Ar galima akcininkui tiesiog pervesti pinigus iš įmonės sąskaitos?

Ne.

Vien tai, kad įmonės sąskaitoje yra pinigų, nereiškia, kad akcininkas gali juos pasiimti kaip dividendus.

Dividendų išmokėjimui turi būti teisinis pagrindas – priimtas atitinkamas sprendimas dėl pelno paskirstymo arba dividendų skyrimo už trumpesnį laikotarpį, kai tai leidžiama.

Todėl mokėjimo paskirtyje įrašyti „dividendai“ neužtenka.

Pirmiausia turi būti tinkamai įformintas sprendimas ir apskaitoje užregistruotas pelno paskirstymas.

8. Ar paskola akcininkui gali būti laikoma paslėptu pelno paskirstymu?

Įmonės ir akcininko sandoriai turi atitikti jų tikrąjį ekonominį turinį.

Jeigu pinigai akcininkui išmokami kaip paskola, tačiau realiai paskola nėra grąžinama ir sandoris naudojamas kaip būdas perduoti įmonės lėšas akcininkui, mokesčių administratorius gali vertinti tokio sandorio faktinį ekonominį turinį.

Todėl paskola neturėtų būti naudojama kaip būdas apeiti dividendų išmokėjimo ir apmokestinimo taisykles.

Ką svarbiausia žinoti apie dividendus 2026 metais?

✔ Dividendams fiziniam asmeniui taikomas 15 proc. GPM tarifas.

✔ Lietuvos įmonė, išmokėdama dividendus gyventojui, GPM išskaičiuoja pati.

✔ Dividendai nėra įtraukiami į pajamas, kurioms taikomi 20, 25 ar 32 proc. GPM tarifai.

✔ Nuo 2026 m. tam tikromis sąlygomis galima skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

✔ Tarpiniams dividendams reikia parengti tarpines finansines ataskaitas ir laikytis kitų įstatyme nustatytų sąlygų.

✔ Dividendų negalima mokėti tiesiog kaip „avanso“ iš būsimo pelno.

✔ Užsienyje gauti dividendai turi būti deklaruojami GPM311 deklaracijoje, o užsienyje sumokėtas mokestis tam tikromis sąlygomis gali būti įskaitomas.

✔ Prieš išmokant dividendus būtina įvertinti įmonės finansinę situaciją ir tinkamai įforminti sprendimus.

Teisės aktai ir šaltiniai:

• LR Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ)

• LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ 6 str.)

• Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)

Reikia pagalbos rengiant tarpines ataskaitas ar skirstant pelną?

Teisingas dokumentų įforminimas ir tikslus mokesčių apskaičiavimas garantuoja, kad įmonė išvengs VMI patikrinimų bei baudų.

Susisiekite su mumis – paruošime reikalingus akcininkų sprendimus, tarpines finansines ataskaitas ir saugiai sutvarkysite dividendų išmokėjimą!

Informacija atnaujinta: 2026 m. rugsėjo 2 d.

The post Dividendai 2026: kaip išmokėti dividendus ir kokie taikomi mokesčiai? appeared first on instrukcija.eu.

Teisės aktai ir VMI numato griežtas taisykles: per anksti sunaikintas dokumentas patikrinimo metu gali kainuoti nemažą baudą, o per ilgas nenaudingų popierių kaupimas tiesiog apkrauna archyvus.

UAB : Griežti reikalavimai ir ilgieji terminai

Juridiniams asmenims taikoma Vyriausiojo archyvaro patvirtinta tvarka. Čia dokumentų saugojimas skirstomas į kelias kategorijas:

Visą gyvavimo laikotarpį (Nuolat):

• Įmonės steigimo dokumentai, įstatai, registravimo pažymėjimai.

• Akcininkų susirinkimų protokolai, valdybos ir vadovo sprendimai.

50 metų (Personalo dokumentai):

• Darbo sutartys, įsakymai dėl priėmimo / atleidimo (sudaryti iki 2011 m. – saugomi net 75 metus, nuo 2011 m. – 50 metų).

• Darbuotojų asmens sąskaitų kortelės ir atlyginimų apskaičiavimo dokumentai.

10 metų (Finansai ir sutartys):

• Metinių finansinių ataskaitų rinkiniai.

• PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos, banko išrašai, kasos dokumentai, važtaraščiai.

• Didžioji knyga, apskaitos žurnalai ir inventorizacijos aktai.

• Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (tabeliai).

• Komercinės sutartys (10 metų po sutarties galiojimo pabaigos).

1–3 metus (Kasdienė dokumentacija):

• Prašymai dėl kasdienių atostogų, komandiruočių įsakymai, kasdienė korespondencija.

Individuali veikla (IV): Paprastesnė, bet svarbi tvarka

Dirbantiems pagal pažymą ar verslo liudijimą reikalavimų mažiau, tačiau VMI patikrinimo atveju visus pajamų ir išlaidų įrodymus pateikti būtina.

• 10 metų: visos išrašytos ir gautos PVM sąskaitos faktūros bei sutartys (pagal PVM įstatymo 78 str.).

• 5 metai: Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas, prekių/paslaugų pirkimo kvitai ir čekiai (jei taikote faktinių išlaidų atskaitymo būdą).

• 💡 Svarbu: Jei pasirinkote 30 % fiksuotų išlaidų atskaitymo būdą, išlaidų čekių kaupti ir saugoti nereikia – saugoma tik pajamų dokumentacija bei žurnalas.

Elektroniniai dokumentai: Popieriaus spausdinti nereikia!

Jei sutartį ar sąskaitą pasirašėte elektroniniu parašu (ADOC arba e-PDF formatu), spausdinti jos į segtuvą nereikia.

• Popierinis e. dokumento nuorašas neturi teisinės galios.

• Tokie dokumentai privalo būti saugomi originaliu elektroniniu formatu, užtikrinant e. parašo galiojimą ir failo vientisumą per visą nustatytą terminą.

Kas atsakingas за saugojimą?

Už įmonės dokumentų išsaugojimą tiesiogiai atsako įmonės vadovas, o individualioje veikloje – pats gyventojas. Jei naudojatės buhalterinių paslaugų įmonės paslaugomis, sutartyje visada aiškiai apibrėžiama, kuriuos dokumentus saugo buhalteris, o kurie grąžinami jums.

Teisės aktai ir šaltiniai:

• LR Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė

• LR Finansinės apskaitos įstatymas

• Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)

Tvarkote UAB finansus ar vykdote individualią veiklą?

Gera ir tvarkinga apskaita – tai ne tik laiku sumokėti mokesčiai, bet ir ramybė VMI ar Darbo inspekcijos patikrinimų metu.

👉 Patikėkite savo buhalteriją mums: pasirūpinsime kasdiene finansų apskaita, dokumentų teisingumu ir padėsime išvengti brangiai kainuojančių klaidų!

Informacija atnaujinta: 2026 m. rugsėjo 2 d.

The post Kiek metų reikėtų saugoti įmonės ir individualios veiklos dokumentus? appeared first on instrukcija.eu.