Nuo įsakymo ir kelionės išlaidų iki dienpinigių bei galutinio atsiskaitymo darbuotojui grįžus.
Komandiruotė – tai ne tik darbuotojo išvykimas į kitą miestą ar užsienio valstybę. Darbdaviui tai yra visas procesas, apimantis dokumentų parengimą, kelionės ir apgyvendinimo išlaidų apmokėjimą, dienpinigių apskaičiavimą, darbo laiko apskaitą ir galutinį atsiskaitymą.
Jeigu komandiruotė įforminta netinkamai, problemos gali atsirasti ne tik buhalterijoje. Todėl svarbu žinoti, ką reikia padaryti prieš darbuotojui išvykstant, komandiruotės metu ir jam grįžus.
Be to, nuo 2026 m. spalio 1 d. keičiasi kai kurios dienpinigių mokėjimo taisyklės. Todėl įmonėms verta iš anksto pasitikrinti savo komandiruočių ir dienpinigių mokėjimo tvarką.
Pirmasis žingsnis – tinkamai įforminti komandiruotę.
Darbdavio įsakyme dėl komandiruotės turėtų būti aiškiai nurodyta:
Įsakymas nėra tik formalumas. Jis pagrindžia, kodėl darbuotojas buvo išsiųstas į komandiruotę ir kokios su ja susijusios išlaidos yra įmonės išlaidos.
Geriausia komandiruotės dokumentus parengti prieš darbuotojui išvykstant.
Su komandiruote susijusios pagrįstos išlaidos gali būti kompensuojamos darbuotojui arba apmokamos įmonės.
Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti:
Svarbu, kad išlaidos būtų susijusios su komandiruote ir jas būtų galima pagrįsti atitinkamais dokumentais.
Čia dažnai kyla painiava.
Kelionės, apgyvendinimo ir kitos komandiruotės išlaidos kompensuoja konkrečias darbuotojo patirtas išlaidas.
Dienpinigiai yra atskira komandiruotės išlaidų rūšis, skirta darbuotojo papildomoms išlaidoms komandiruotės metu kompensuoti.
Todėl viešbučio sąskaita, kuro išlaidos ar kelionės bilietas nėra dienpinigių dalis.
Nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinti dienpinigių mokėjimo tvarkos pakeitimai.
Vienas svarbiausių klausimų darbdaviams – ar įmonė privalo mokėti maksimalų Vyriausybės nustatytą dienpinigių dydį?
Nebūtinai. Tam tikrais atvejais gali būti nustatyti mažesni dienpinigių dydžiai, tačiau jų nustatymas turi atitikti teisės aktų reikalavimus.
Jeigu darbdavys nori mokėti mažesnius nei Vyriausybės nustatytus maksimalius dienpinigius, negalima kiekvienos komandiruotės metu tiesiog nuspręsti, kad darbuotojui bus mokama, pavyzdžiui, 50 procentų dienpinigių.
Mažesni dienpinigių dydžiai turi būti nustatyti įmonės dokumentuose taip, kaip numato teisės aktai.
Pagal nuo 2026 m. spalio 1 d. taikomą tvarką, jeigu mažesni dienpinigių dydžiai nustatomi kolektyvinėje sutartyje, jie negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių.
Jeigu kolektyvinės sutarties nėra ir dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, komandiruotėms, trunkančioms ne trumpiau kaip 7 dienas, jie negali būti mažesni kaip 65 procentai Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių.
Tai labai svarbu: darbdavys negali tiesiog kiekvienoje komandiruotėje savo nuožiūra pasirinkti 50 ar 65 procentų dydžio.
Jeigu įmonėje nustatyti mažesni dienpinigių dydžiai, darbuotojai turi būti su jais tinkamai supažindinti.
Nuo 2026 m. spalio 1 d. keičiasi ir dienpinigių mokėjimo už komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarka.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į trumpas komandiruotes.
Pagal naująją tvarką dienpinigiai už komandiruotę Lietuvoje mokami, kai komandiruotė trunka ilgiau kaip vieną komandiruotės dieną.
Todėl vienos dienos išvykos Lietuvoje nuo 2026 m. spalio 1 d. turi būti vertinamos pagal naująsias taisykles, o ne pagal iki šiol įprastą praktiką.
Naujoje tvarkoje numatyta ir speciali taisyklė labai trumpoms komandiruotės dalims.
Kai pirmoji ir arba paskutinė komandiruotės dalis trunka trumpiau kaip 4 valandas, dienpinigių dydžiui taikoma 20 procentų atitinkamo dienpinigių dydžio taisyklė.
Todėl planuojant komandiruotes svarbu vertinti ne tik kalendorinių dienų skaičių, bet ir faktinę komandiruotės trukmę.
Užsienio komandiruotėse atsiranda dar daugiau niuansų.
Reikia įvertinti:
Jeigu darbuotojas vienos komandiruotės metu vyksta per kelias valstybes, dienpinigių apskaičiavimas gali tapti gerokai sudėtingesnis.
Tai ypač aktualu transporto įmonėms, kurių vairuotojai darbo metu kerta kelių valstybių sienas.
Transporto įmonėse komandiruotės apskaita dažnai yra sudėtingesnė nei įprastoje įmonėje.
Vairuotojas gali per kelias dienas aplankyti kelias Europos valstybes, todėl reikia tiksliai įvertinti jo maršrutą, komandiruotės dienas ir konkrečioms valstybėms taikomus dydžius.
Be to, svarbu atskirai įvertinti kelionės, degalų, kelių mokesčių, parkavimo ir kitas įmonės išlaidas.
Kuo daugiau komandiruočių įmonėje, tuo svarbiau turėti aiškią ir iš anksto nustatytą komandiruočių tvarką.
Jeigu darbuotojui išmokamas komandiruotės avansas, po komandiruotės reikia atlikti galutinį atsiskaitymą.
Reikia įvertinti:
Darbuotojui grįžus komandiruotė dar nėra visiškai baigta.
Buhalteriui reikėtų patikrinti:
Komandiruotė baigiasi ne tada, kai darbuotojas grįžta namo, o tada, kai įmonėje tinkamai sutvarkomi visi su ja susiję dokumentai ir atsiskaitymai.
Jeigu jūsų įmonės darbuotojai vyksta į komandiruotes, rekomenduojame iš anksto pasitikrinti:
Komandiruotė yra procesas, kuriame susijungia darbo teisė, darbo laiko apskaita, buhalterinė apskaita ir mokesčiai.
Todėl svarbu ne tik apskaičiuoti dienpinigius, bet ir tinkamai įforminti visą komandiruotę:
įsakymas → kelionė → išlaidos → dienpinigiai → avansas → darbuotojo grįžimas → galutinis atsiskaitymas → apskaita.
Kuo daugiau komandiruočių įmonėje, tuo svarbiau turėti aiškią ir visiems darbuotojams suprantamą tvarką.
Komandiruotė prasideda ne nuo bilieto pirkimo. Ji prasideda nuo tinkamai parengto įsakymo.
O tinkamai sutvarkyti dokumentai padeda išvengti nereikalingų klaidų ir klausimų ateityje.
Instrukcija – buhalterinė apskaita verslui, kuriame svarbu ne tik skaičiai, bet ir tinkamai sutvarkyti dokumentai.
Jeigu kyla klausimų dėl komandiruočių, dienpinigių ar jų apskaitos, verta situaciją įvertinti dar prieš atliekant mokėjimus darbuotojui.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 518 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimo“.
Prisistatykite — ir iš karto atsakysiu: