Svarbiausia taisyklė: MB narys negali sudaryti darbo sutarties

Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, MB narys (taip pat ir narys-vadovas) negali sudaryti su savo MB darbo sutarties. Tai reiškia, kad klasikinis atlyginimas „pagal darbo sutartį” šiuo atveju negalioja.

Tačiau tai nereiškia, kad narys negali gauti pajamų iš bendrijos — tiesiog šios pajamos priskiriamos prie kitų kategorijų, kurias narys pasirenka pats.

Trys pagrindiniai pajamų šaltiniai

1. Su darbo santykiais susijusios pajamos arba dividendai (nario nuožiūra)

Kai MB narys kas mėnesį pasiima lėšų iš bendrijos asmeniniams poreikiams, jis pats gali nuspręsti, kaip šias sumas deklaruoti:

• Kaip su darbo santykiais susijusias pajamas (pajamų rūšies kodas 02) — taikomas metinis neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), o GPM tarifas priklauso nuo pajamų dydžio:
  • iki 36 VDU (2026 m. — 83 237,40 Eur) — 20 proc.;
  • nuo 36 iki 60 VDU (83 237,40–138 729 Eur) — 25 proc.;
  • virš 60 VDU (nuo 138 729 Eur) — 32 proc.
• Kaip dividendus (pajamų rūšies kodas 26) — taikomas fiksuotas 15 proc. tarifas nuo pirmo euro, tačiau metinis NPD šiai pajamų rūšiai netaikomas.

Pavyzdys. MB narys kas mėnesį išsiima po 1 000 Eur, per metus iš viso — 12 000 Eur.

• Jei deklaruoja kaip dividendus (26 kodas): mokestis — 1 800 Eur (12 000 × 15 proc.).
• Jei deklaruoja kaip su darbo santykiais susijusias pajamas (02 kodas) ir kitų pajamų per metus negauna — taikomas 20 proc. tarifas, pritaikius metinį NPD.

Svarbu: dividendams taikoma sąlyga — jei MB finansinių metų pelno dalis, tenkanti nariui, yra mažesnė nei per metus jam avansu išmokėta suma, perviršį narys privalo grąžinti bendrijai.

2. Pajamos pagal civilines (paslaugų) sutartis

Nuo 2020-11-19 MB narys gali sudaryti su savo MB civilinę paslaugų sutartį — ne tik dėl vadovavimo, bet ir dėl kitų darbų ar paslaugų. Tokių pajamų kodai:

Svarbus apribojimas: bendra atlygio suma už vadovavimo ir kitas paslaugas negali viršyti 100 000 Eur per kalendorinius metus (MBĮ 7 str. 4 d.).

Apmokestinimo tvarka:

• iki 12 VDU (2026 m. — 27 745,80 Eur) — 15 proc. GPM;
• virš 12 VDU — 20/25/32 proc., priklausomai nuo bendros pajamų sumos.

Jei per metus gauta suma viršija 100 000 Eur ribą, viršijanti dalis GPM tikslais laikoma arba dividendais (26 kodas), arba su darbo santykiais susijusiomis pajamomis (02 kodas).

Pavyzdys. MB per 2026 m. savo nariui-vadovui išmokėjo: 12 000 Eur už nekilnojamojo turto nuomą (23 kodas), 3 600 Eur už automobilio nuomą (24 kodas) ir 20 500 Eur už vadovavimą (77 kodas). Iš viso — 36 100 Eur, kitų pajamų narys negavo.
Apmokestinama taip: 27 745,80 Eur — 15 proc. tarifu, o viršijanti dalis (8 354,20 Eur) — 20 proc. tarifu.

Svarbu pastebėti: jei narys pasirenka gauti pajamas pagal 02 arba 26 kodą, jam nereikia sudaryti atskiros paslaugų sutarties su MB. Tačiau jei pajamos priskiriamos civilinėms sutartims (pvz., 77, 23, 24, 58 kodai), sutartis būtina.

3. Individuali veikla arba verslo liudijimas

MB narys gali savo MB teikti paslaugas ir pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą — tokiu atveju pajamos apmokestinamos pagal individualiai veiklai taikomas taisykles, o ne pagal aukščiau aprašytą civilinių sutarčių tvarką.

Komandiruočių dienpinigiai

Jei MB nariui (ar nariui-vadovui) apskaičiuojami ir išmokami dienpinigiai neviršija nustatytų normų — jie GPM neapmokestinami. Normas viršijanti suma apmokestinama ir deklaruojama kaip 02 arba 26 kodo pajamos.

Kada mokestinė lengvata netaikoma

Jei MB narys perleidžia savo nario teises arba savanoriškai pasitraukia iš bendrijos, gali būti taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkto lengvata. Tačiau likviduojant MB, ši lengvata netaikoma.

Deklaravimo terminai

Kai MB vadovas nėra bendrijos narys

Jei vadovavimo paslaugas teikia asmuo, kuris nėra MB narys, taikoma kitokia tvarka — MB, mokėdama jam atlygį, privalo pati išskaičiuoti ir sumokėti 20 proc. GPM. Pavyzdžiui, jei sutartas atlygis — 200 Eur, į biudžetą sumokama 40 Eur.

Apibendrinimas

MB narys turi realią laisvę pasirinkti, kaip klasifikuoti iš bendrijos gaunamas lėšas — kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, dividendus ar atlygį pagal civilinę sutartį. Kiekvienas pasirinkimas turi savo mokestinius padarinius ir apribojimus, todėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti bendrą metinę pajamų sumą ir tai, kokia GPM tarifų kombinacija bus palankiausia.

Šaltinis: www.vmi.lt

The post MB nario mokesčiai 2026: pilnas gidas MB vadovams appeared first on instrukcija.eu.

Nuo įsakymo ir kelionės išlaidų iki dienpinigių bei galutinio atsiskaitymo darbuotojui grįžus.

Komandiruotė – tai ne tik darbuotojo išvykimas į kitą miestą ar užsienio valstybę. Darbdaviui tai yra visas procesas, apimantis dokumentų parengimą, kelionės ir apgyvendinimo išlaidų apmokėjimą, dienpinigių apskaičiavimą, darbo laiko apskaitą ir galutinį atsiskaitymą.

Jeigu komandiruotė įforminta netinkamai, problemos gali atsirasti ne tik buhalterijoje. Todėl svarbu žinoti, ką reikia padaryti prieš darbuotojui išvykstant, komandiruotės metu ir jam grįžus.

Be to, nuo 2026 m. spalio 1 d. keičiasi kai kurios dienpinigių mokėjimo taisyklės. Todėl įmonėms verta iš anksto pasitikrinti savo komandiruočių ir dienpinigių mokėjimo tvarką.

1. Komandiruotė prasideda nuo įsakymo

Pirmasis žingsnis – tinkamai įforminti komandiruotę.

Darbdavio įsakyme dėl komandiruotės turėtų būti aiškiai nurodyta:

• darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos;
• komandiruotės tikslas;
• komandiruotės vieta;
• komandiruotės pradžios ir pabaigos datos;
• kelionės būdas arba transporto priemonė;
• jeigu reikia – informacija apie apgyvendinimą;
• komandiruotės išlaidų apmokėjimas;
• dienpinigių mokėjimas;
• avanso išmokėjimas, jeigu jis mokamas.

Įsakymas nėra tik formalumas. Jis pagrindžia, kodėl darbuotojas buvo išsiųstas į komandiruotę ir kokios su ja susijusios išlaidos yra įmonės išlaidos.

Geriausia komandiruotės dokumentus parengti prieš darbuotojui išvykstant.

2. Kas apmoka darbuotojo kelionę?

Su komandiruote susijusios pagrįstos išlaidos gali būti kompensuojamos darbuotojui arba apmokamos įmonės.

Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti:

• lėktuvo, traukinio ar autobuso bilietai;
• degalų išlaidos;
• kelių mokesčiai;
• automobilių stovėjimo išlaidos;
• viešojo transporto išlaidos;
• apgyvendinimo išlaidos;
• kitos su komandiruotės tikslu susijusios išlaidos.

Svarbu, kad išlaidos būtų susijusios su komandiruote ir jas būtų galima pagrįsti atitinkamais dokumentais.

3. Kelionės išlaidos ir dienpinigiai – ne tas pats

Čia dažnai kyla painiava.

Kelionės, apgyvendinimo ir kitos komandiruotės išlaidos kompensuoja konkrečias darbuotojo patirtas išlaidas.

Dienpinigiai yra atskira komandiruotės išlaidų rūšis, skirta darbuotojo papildomoms išlaidoms komandiruotės metu kompensuoti.

Todėl viešbučio sąskaita, kuro išlaidos ar kelionės bilietas nėra dienpinigių dalis.

4. Dienpinigiai – kas keičiasi nuo 2026 m. spalio 1 d.?

Nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinti dienpinigių mokėjimo tvarkos pakeitimai.

Vienas svarbiausių klausimų darbdaviams – ar įmonė privalo mokėti maksimalų Vyriausybės nustatytą dienpinigių dydį?

Nebūtinai. Tam tikrais atvejais gali būti nustatyti mažesni dienpinigių dydžiai, tačiau jų nustatymas turi atitikti teisės aktų reikalavimus.

5. Labai svarbu: mažesni dienpinigiai turi būti nustatyti iš anksto

Jeigu darbdavys nori mokėti mažesnius nei Vyriausybės nustatytus maksimalius dienpinigius, negalima kiekvienos komandiruotės metu tiesiog nuspręsti, kad darbuotojui bus mokama, pavyzdžiui, 50 procentų dienpinigių.

Mažesni dienpinigių dydžiai turi būti nustatyti įmonės dokumentuose taip, kaip numato teisės aktai.

Pagal nuo 2026 m. spalio 1 d. taikomą tvarką, jeigu mažesni dienpinigių dydžiai nustatomi kolektyvinėje sutartyje, jie negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių.

Jeigu kolektyvinės sutarties nėra ir dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, komandiruotėms, trunkančioms ne trumpiau kaip 7 dienas, jie negali būti mažesni kaip 65 procentai Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių.

Tai labai svarbu: darbdavys negali tiesiog kiekvienoje komandiruotėje savo nuožiūra pasirinkti 50 ar 65 procentų dydžio.

Jeigu įmonėje nustatyti mažesni dienpinigių dydžiai, darbuotojai turi būti su jais tinkamai supažindinti.

6. Vienos dienos komandiruotė Lietuvoje

Nuo 2026 m. spalio 1 d. keičiasi ir dienpinigių mokėjimo už komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarka.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į trumpas komandiruotes.

Pagal naująją tvarką dienpinigiai už komandiruotę Lietuvoje mokami, kai komandiruotė trunka ilgiau kaip vieną komandiruotės dieną.

Todėl vienos dienos išvykos Lietuvoje nuo 2026 m. spalio 1 d. turi būti vertinamos pagal naująsias taisykles, o ne pagal iki šiol įprastą praktiką.

7. O kaip dėl labai trumpų komandiruotės dalių?

Naujoje tvarkoje numatyta ir speciali taisyklė labai trumpoms komandiruotės dalims.

Kai pirmoji ir arba paskutinė komandiruotės dalis trunka trumpiau kaip 4 valandas, dienpinigių dydžiui taikoma 20 procentų atitinkamo dienpinigių dydžio taisyklė.

Todėl planuojant komandiruotes svarbu vertinti ne tik kalendorinių dienų skaičių, bet ir faktinę komandiruotės trukmę.

8. Komandiruotė į užsienį

Užsienio komandiruotėse atsiranda dar daugiau niuansų.

Reikia įvertinti:

• į kurią valstybę darbuotojas vyksta;
• komandiruotės pradžios ir pabaigos laiką;
• kelionės maršrutą;
• konkrečiai valstybei taikomą dienpinigių dydį;
• ar darbuotojas vienos komandiruotės metu vyksta per kelias valstybes;
• kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.

Jeigu darbuotojas vienos komandiruotės metu vyksta per kelias valstybes, dienpinigių apskaičiavimas gali tapti gerokai sudėtingesnis.

Tai ypač aktualu transporto įmonėms, kurių vairuotojai darbo metu kerta kelių valstybių sienas.

9. Komandiruotė vairuotojui – atskiras iššūkis buhalteriui

Transporto įmonėse komandiruotės apskaita dažnai yra sudėtingesnė nei įprastoje įmonėje.

Vairuotojas gali per kelias dienas aplankyti kelias Europos valstybes, todėl reikia tiksliai įvertinti jo maršrutą, komandiruotės dienas ir konkrečioms valstybėms taikomus dydžius.

Be to, svarbu atskirai įvertinti kelionės, degalų, kelių mokesčių, parkavimo ir kitas įmonės išlaidas.

Kuo daugiau komandiruočių įmonėje, tuo svarbiau turėti aiškią ir iš anksto nustatytą komandiruočių tvarką.

10. Komandiruotės avansas

Jeigu darbuotojui išmokamas komandiruotės avansas, po komandiruotės reikia atlikti galutinį atsiskaitymą.

Reikia įvertinti:

• kiek avanso darbuotojui buvo išmokėta;
• kiek dienpinigių darbuotojui priklauso;
• kokias išlaidas darbuotojas patyrė;
• kokias išlaidas įmonė turi kompensuoti;
• ar liko nepanaudoto avanso;
• ar įmonei reikia papildomai atsiskaityti su darbuotoju.

11. Darbuotojas grįžo iš komandiruotės – kas toliau?

Darbuotojui grįžus komandiruotė dar nėra visiškai baigta.

Buhalteriui reikėtų patikrinti:

• komandiruotės įsakymą;
• kelionės dokumentus;
• apgyvendinimo dokumentus;
• kuro čekius ir sąskaitas;
• kelių ir parkavimo mokesčius;
• kitus komandiruotės išlaidas pagrindžiančius dokumentus;
• išmokėtą avansą;
• dienpinigių apskaičiavimą;
• galutinį darbuotojo atsiskaitymą.

Komandiruotė baigiasi ne tada, kai darbuotojas grįžta namo, o tada, kai įmonėje tinkamai sutvarkomi visi su ja susiję dokumentai ir atsiskaitymai.

12. 5 dažniausios klaidos

1. Komandiruotės įsakymas parengiamas per vėlai.
2. Įmonėje nėra aiškiai nustatyta dienpinigių mokėjimo tvarka.
3. Darbuotojai nėra tinkamai supažindinti su nustatytais mažesniais dienpinigių dydžiais.
4. Komandiruotės išlaidos nėra pagrįstos tinkamais dokumentais.
5. Po komandiruotės neatliekamas galutinis atsiskaitymas su darbuotoju.

13. Ką verta pasitikrinti įmonėje prieš 2026 m. spalio 1 d.?

Jeigu jūsų įmonės darbuotojai vyksta į komandiruotes, rekomenduojame iš anksto pasitikrinti:

• ar įmonėje patvirtinta komandiruočių tvarka;
• ar tinkamai nustatyti dienpinigių dydžiai;
• ar darbuotojai supažindinti su nustatyta tvarka;
• ar komandiruočių įsakymai tinkamai parengiami;
• ar tinkamai apskaitomos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos;
• ar nuo 2026 m. spalio 1 d. bus taikomos naujos dienpinigių taisyklės.

Komandiruotė – ne tik dienpinigiai

Komandiruotė yra procesas, kuriame susijungia darbo teisė, darbo laiko apskaita, buhalterinė apskaita ir mokesčiai.

Todėl svarbu ne tik apskaičiuoti dienpinigius, bet ir tinkamai įforminti visą komandiruotę:

įsakymas → kelionė → išlaidos → dienpinigiai → avansas → darbuotojo grįžimas → galutinis atsiskaitymas → apskaita.

Kuo daugiau komandiruočių įmonėje, tuo svarbiau turėti aiškią ir visiems darbuotojams suprantamą tvarką.

Komandiruotė prasideda ne nuo bilieto pirkimo. Ji prasideda nuo tinkamai parengto įsakymo.

O tinkamai sutvarkyti dokumentai padeda išvengti nereikalingų klaidų ir klausimų ateityje.

Instrukcija – buhalterinė apskaita verslui, kuriame svarbu ne tik skaičiai, bet ir tinkamai sutvarkyti dokumentai.

Jeigu kyla klausimų dėl komandiruočių, dienpinigių ar jų apskaitos, verta situaciją įvertinti dar prieš atliekant mokėjimus darbuotojui.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 518 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimo“.

The post KOMANDIRUOTĖ NUO A IKI Z: KĄ TURI ŽINOTI DARBDAVYS? appeared first on instrukcija.eu.

Elektroninis parašas tapo neatsiejama verslo dalimi: sutartys, aktai, darbo dokumentai ir įgaliojimai šiandien pasirašomi vos keliais mygtuko paspaudimais.

Tačiau ar tikrai kiekvienas dokumentas, kuriame matome „elektroninį parašą“, yra tinkamai pasirašytas?

Didžiausia praktinė klaida – manyti, kad parašo atvaizdas PDF faile jau savaime garantuoja dokumento autentiškumą. Elektroninis parašas nėra tiesiog parašo paveikslėlis.

Šiame straipsnyje paprastai ir be sudėtingų teisinių terminų – ką svarbu žinoti kiekvienam įmonės vadovui ir buhalteriui.

Ne visi elektroniniai parašai yra vienodi

Pagal ES eIDAS reglamentą elektroniniai parašai gali būti skirtingo lygio. Praktikoje svarbiausia suprasti skirtumą tarp paprastojo, pažangiojo ir kvalifikuoto elektroninio parašo.

• Paprastasis elektroninis parašas – tai įvairūs elektroniniai duomenys, naudojami asmeniui identifikuoti ir jo valiai išreikšti.
• Pažangusis elektroninis parašas turi atitikti papildomus reikalavimus, susijusius su pasirašančio asmens identifikavimu, parašo kontrole ir dokumento vientisumu.
• Kvalifikuotas elektroninis parašas – aukščiausio lygio elektroninis parašas. Pagal eIDAS jis turi tokią pačią teisinę galią kaip ranka pasirašytas parašas.

Svarbu: tai nereiškia, kad nekvalifikuotas elektroninis parašas automatiškai yra „negaliojantis“. Jo teisinė reikšmė vertinama pagal konkrečią situaciją ir taikytinus teisės aktus.

Kada verta rinktis kvalifikuotą elektroninį parašą?

Kai dokumentas yra svarbus finansiškai ar teisiškai ir norite maksimaliai aiškaus pasirašančio asmens identifikavimo bei parašo teisinio statuso, praktiška rinktis kvalifikuotą elektroninį parašą.

Pavyzdžiui, dokumentus galima pasirašyti naudojant kvalifikuotą „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar kitą kvalifikuoto elektroninio parašo priemonę.

Atkreipkite dėmesį: „Smart-ID Basic“ ir kvalifikuoto elektroninio parašo lygio „Smart-ID“ nėra tas pats.

Auksinė taisyklė: pirmiausia patikrinkite, tik tada pasirašykite

Prieš paspausdami mygtuką „Pasirašyti“, skirkite kelias minutes dokumento patikrinimui.

1. Patikrinkite rekvizitus

Įsitikinkite, kad teisingai nurodyta:

• įmonės pavadinimas;
• juridinio asmens kodas;
• dokumento data ir numeris;
• sumos;
• mokėjimo terminai;
• šalių rekvizitai;
• atsakingi asmenys;
• visi dokumento priedai.

Elektroninis parašas neištaiso dokumento klaidų.

Jeigu pasirašysite sutartį su neteisingu įmonės kodu ar klaidinga suma, elektroniniu parašu bus pasirašyta būtent tokia dokumento versija.

2. Pasirašykite tik galutinę dokumento versiją

Tai viena paprasčiausių, bet dažnai pamirštamų taisyklių.

Jeigu po pasirašymo pakeisite dokumento tekstą, parašo tikrinimo metu gali būti nustatyta, kad dokumento turinys buvo pakeistas po pasirašymo.

Taigi taisyklė paprasta:

Pirmiausia – galutinė dokumento versija. Tik tada – elektroninis parašas.

Gavote pasirašytą dokumentą? Patikrinkite jį

Gavę sutartį iš kliento, tiekėjo ar partnerio, neapsiribokite vien tuo, kad dokumente matomas parašo simbolis.

Atlikite greitą keturių žingsnių patikrą.

1. Kas pasirašė?

Patikrinkite pasirašiusio asmens vardą ir pavardę. Jeigu dokumentas pasirašomas įmonės vardu, įsitikinkite, kad asmuo turi teisę įmonei atstovauti.

2. Ar parašas galioja?

Patikrinkite elektroninio parašo galiojimą ir sertifikato būseną naudodami patikimą parašo tikrinimo priemonę.

3. Ar dokumentas nebuvo pakeistas?

Patikrinimo sistema turi parodyti, ar dokumento turinys atitinka tą turinį, kuris buvo pasirašytas.

4. Ar yra visi reikalingi parašai?

Jeigu sutartį turi pasirašyti dvi ar daugiau šalių, patikrinkite, ar dokumente yra visi reikalingi parašai.

ADOC ar PDF – ar tai tas pats?

Ne.

Lietuvoje verslas dažnai susiduria su .adoc formato elektroniniais dokumentais.

ADOC yra elektroninio dokumento formatas, kuriame kartu saugomas dokumento turinys, metaduomenys ir elektroninio parašo informacija.

Svarbu: jeigu gavote originalų ADOC failą, saugokite būtent jį. Nepakanka turėti tik iš jo sukurtą PDF peržiūros kopiją ar ekrano nuotrauką.

Jeigu ADOC dokumentą konvertuosite į kitą formatą ir išsaugosite tik gautą kopiją, galite nebeišsaugoti visos originalios elektroninio dokumento ir parašo struktūros.

5 dažniausios elektroninio parašo klaidos versle

Elektroniniai dokumentai ir buhalterija: teisinga eiga įmonėje

Buhalterijoje dažnai dirbama su sutartimis, priėmimo–perdavimo aktais, įgaliojimais, darbo dokumentais ir kitais elektroniniais dokumentais.

Kad vėliau nereikėtų ieškoti, kur dingo originalas, įmonėje verta turėti paprastą dokumentų tvarkymo grandinę:

Gauti dokumentą → Patikrinti turinį → Patikrinti elektroninį parašą → Patikrinti pasirašančio asmens teisę → Išsaugoti ORIGINALŲ failą → Perduoti į apskaitą

Ši paprasta tvarka padeda išvengti situacijos, kai buhalterijai perduodama tik PDF kopija, ekrano nuotrauka arba dokumentas, kurio elektroninio parašo jau neįmanoma tinkamai patikrinti.

Ar užtenka el. paštu parašyti „Sutinku“?

Ne visada.

Elektroninis laiškas gali turėti įrodomąją reikšmę, tačiau paprastas atsakymas „Sutinku“ nėra automatiškai tas pats, kas kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas.

Jeigu konkrečiam dokumentui ar sandoriui svarbi rašytinė forma ir patikimas pasirašančio asmens identifikavimas, verta pasirinkti tinkamą elektroninio pasirašymo būdą.

Kur tikrinti elektroninius parašus?

Elektroninio parašo galiojimą verta tikrinti naudojant oficialias arba patikimas elektroninio parašo tikrinimo priemones.

ADOC dokumentams galima naudoti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos elektroninių dokumentų tikrinimo priemones.
https://archyvai.lrv.lt/lt/paslaugos/adoc-dokumentai/

Bendrai informacijai apie elektroninį parašą ir kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugas galima vadovautis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) skelbiama informacija. https://rrt.lt/veiklos-sritys/skaitmenine-erdve/patikimumo-uztikrinimo-paslaugos/kvalifikuoti-sertifikatai

Svarbiausia taisyklė verslui

Elektroninis parašas nėra tik parašo paveikslėlis dokumente.

Tinkamai sutvarkytas elektroninis dokumentas turi būti:

• parengtas galutine versija;
• pasirašytas tinkamo asmens;
• pasirašytas tinkamu elektroniniu parašu;
• nepakeistas po pasirašymo;
• išsaugotas originaliu elektroniniu formatu.

Prieš priimdami svarbų elektroninį dokumentą užduokite sau keturis paprastus klausimus:

Kas pasirašė?
Ką pasirašė?
Ar parašas galioja?
Ar išsaugojome originalų elektroninį dokumentą?

Jeigu į visus keturis klausimus galite atsakyti „taip“, dokumentas yra tinkamai paruoštas tolesniam naudojimui ir saugojimui.

Instrukcija.eu patarimas

Elektroninis dokumentų pasirašymas gali gerokai palengvinti kasdienį verslo darbą. Tačiau svarbu prisiminti: pasirašyti dokumentą neužtenka – reikia mokėti jį patikrinti ir tinkamai išsaugoti.

Tai ypač svarbu dokumentams, kurie vėliau gali būti reikalingi apskaitoje, mokesčių administratoriui, darbo santykiuose ar sprendžiant ginčą.

Geras įprotis šiandien gali sutaupyti daug laiko ir problemų ateityje.

Informacija parengta 2026 m. rugpjūtį. Straipsnis yra bendro pobūdžio informacija ir nepakeičia individualaus teisinio vertinimo konkrečioje situacijoje.

The post Elektroninis parašas versle: kaip teisingai pasirašyti appeared first on instrukcija.eu.

❓ 1. Dirbau užsienyje. Ar man reikia mokėti mokesčius Lietuvoje?

🟢 Dažniausiai – ne.

Jeigu užsienyje nuo atlyginimo jau buvo nuskaičiuoti mokesčiai, Lietuvoje jų mokėti nereikia. Tik deklaruoti pajamas.

❓ 2. O jeigu užsienyje mokesčių neišskaičiavo?

🔴 Tada Lietuvoje mokėti reikės.

Taip nutinka, jei dirbai trumpai, be sutarties, darbdavys nemokėjo mokesčių arba pajamos ten neapmokestinamos.

❓ 3. Kaip žinoti, ar aš laikomas Lietuvos gyventoju?

Tu esi Lietuvos gyventojas, jei:

• gyveni Lietuvoje didžiąją metų dalį;

• tavo šeima ar turtas Lietuvoje;

• per metus Lietuvoje praleidi 183 dienas;

• arba per 2 metus – 280 dienų.

❓ 4. Ar reikia mokėti mokesčius, jei užsienyje uždirbau mažai?

🟢 Ne. Jei pajamos buvo mažesnės už tos šalies neapmokestinamą minimumą, Lietuvoje mokėti nereikia.

❓ 5. Ar reikia mokėti mokesčius nuo pinigų, kuriuos man pervedė šeima?

🟢 Ne. Pinigai iš tėvų, vaikų, sutuoktinio, brolių, seserų ar senelių – neapmokestinami.

❓ 6. O jeigu pinigus pervedė draugas ar pažįstamas?

🟠 Gali būti apmokestinama, jei negali įrodyti, kad tai dovana.

❓ 7. Ar reikia deklaruoti užsienio pajamas, jei mokesčių mokėti nereikia?

🟢 Taip. Deklaruoti reikia beveik visas užsienio pajamas.

❓ 8. Iki kada reikia deklaruoti?

🗓️ Iki gegužės 1 d. per EDS.

❓ 9. Kokius dokumentus reikia turėti?

• algalapius;

• pažymą apie sumokėtus mokesčius;

• darbo sutartį (jei reikia);

• banko išrašus.

❓ 10. Ar reikia mokėti mokesčius nuo nuomos pajamų už butą užsienyje?

🟢 Ne, jei mokesčius sumokėjai toje šalyje.

❓ 11. O kaip su dividendais, palūkanomis, honorarais?

Jei užsienyje išskaičiavo mokestį – Lietuvoje gali reikėti sumokėti tik skirtumą.

Jei neišskaičiavo – mokestis mokamas Lietuvoje.

❓ 12. Ar individuali veikla užsienyje apmokestinama Lietuvoje?

Jei veiklą vykdai užsienyje ir ten moki mokesčius – Lietuvoje mokėti nereikia.

Jei veiklą vykdai Lietuvoje – mokėti reikia.

❓ 13. Ar reikia mokėti mokesčius nuo investicijų per užsienio platformas?

Taip – nuo pelno. Užsienyje sumokėtas mokestis gali būti atskaitomas.

❓ 14. Ką daryti, jei nesuprantu, ar mano pajamos apmokestinamos?

🟢 Geriau deklaruoti ir pridėti dokumentus. VMI matys, kad pajamos gautos užsienyje, ir pritaikys taisykles.

📝 Santrauka

• Dirbai užsienyje ir mokesčiai sumokėti ➔ Lietuvoje mokėti nereikia.

• Mokesčių užsienyje nebuvo ➔ mokėsi Lietuvoje.

• Pinigai iš šeimos ➔ neapmokestinama.

• Visada deklaruok iki gegužės 1 d.

The post Gavote pajamų iš užsienio? Ar reikia deklaruoti ir mokėti mokesčius? appeared first on instrukcija.eu.

Suminė darbo laiko apskaita – tai lankstus darbo laiko apskaitos būdas, kai darbo valandos kiekvieną dieną ar savaitę gali skirtis, tačiau per visą nustatytą laikotarpį (dažniausiai 1–3 mėn., maksimaliai iki 5 mėn.) bendras išdirbtų valandų skaičius turi atitikti nustatytą normą.

Šis režimas ypač naudingas įmonėms, kuriose dirbama pamainomis, savaitgaliais, naktimis arba kai darbo krūvis yra kintantis bei priklauso nuo sezoniškumo.

Kada taikoma suminė apskaita?

Suminė darbo laiko apskaita paprastai įvedama šiose situacijose:

• Kintantis darbo krūvis (pvz., gamybos ar projektinis darbas).
• Pamaininis darbas ir nepertraukiami gamybos procesai.
• Naktinis ar savaitgalinis darbas.
• Sezoninis darbas (pvz., žemės ūkis, turizmas).

Populiariausi sektoriai: gamyba, maitinimo paslaugos (restoranai, kavinės), prekyba, logistika, IT bei sveikatos priežiūra.

Kaip veikia suminė apskaita?

1. Nustatomas apskaitinis laikotarpis: dažniausiai 1–3 mėnesiai (kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir ilgesnis, iki 5 mėn., laikotarpis).
2. Sudaromi ir skelbiami grafikai: darbo (pamainų) grafikai darbuotojams pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.
3. Grafiko keitimas: keisti patvirtintą grafiką galima tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš 2 darbo dienas.
4. Vertinamos bendros valandos: laikotarpio pabaigoje susumuojamos visos faktiškai išdirbtos valandos.
5. Atsiskaitymas: jei norma viršijama – skaičiuojami viršvalandžiai; jei norma nepasiekiama dėl darbdavio sudaryto grafiko – mokama kompensacija.

Pavyzdys: lankstus virėjo grafikas

Ar tai pažeidimas? Per 7 dienų laikotarpį maksimalus darbo laikas su viršvalandžiais negali viršyti 52 valandų (išskyrus papildomą darbą ar budėjimą). Tačiau jei bendrai per apskaitinį laikotarpį (pvz., 3 mėnesius) vidutinis darbo laikas neviršija standartinės normos, o poilsio laiko reikalavimai pažeisti nebuvo, toks valandų svyravimas yra leistinas.

Darbo užmokesčio (DU) skaičiavimas

Darbdaviai gali pasirinkti mėnesinį (fiksuotą) arba valandinį darbo užmokesčio skaičiavimo modelį. Priklausomai nuo pasirinkimo, atlyginimas ir nukrypimai nuo įprasto grafiko skaičiuojami skirtingai.

1. Fiksuotas mėnesinis DU ir nukrypimų apskaičiavimas

Pavyzdinė apskaitinio laikotarpio (3 mėn.) suvestinė:

Papildomi priedai pagal darbo rūšį:

2. DU skaičiavimas pagal valandinį tarifą

Pavyzdinė valandinio apmokėjimo lentelė:

Ką privalo padaryti įmonė (Darbdavio žingsniai)?

• Atlikti informavimo ir konsultavimo procedūrą: prieš įvedant suminę apskaitą, būtina pasikonsultuoti su Darbo taryba arba Profesine sąjunga.
• Parengti vadovo įsakymą: įforminti suminės darbo laiko apskaitos įvedimą įmonėje ar konkrečiuose padaliniuose.
• Atnaujinti darbo sutartis / tvarkas: numatyti suminės apskaitos sąlygas darbo sutartyse arba įmonės darbo tvarkos taisyklėse.
• Užtikrinti grafikų skaidrumą: sudaryti ir paskelbti grafikus likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki jų pradžios.
• Apskaičiuoti priedus ir viršvalandžius: tiksliai sekti naktinį, šventinį darbą ir atlikti galutinį perviršio/trūkumo perskaičiavimą apskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Pagrindiniai teisiniai apribojimai (LR Darbo kodeksas)

• Maksimalus darbo laikas per savaitę: vidutiniškai 48 val. per savaitę (skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį). Viršvalandžiai ir papildomas darbas negali viršyti 52 val. per 7 dienų laikotarpį.
• Maksimali pamainos trukmė: ne daugiau kaip 12 valandų per parą (su tam tikromis išimtimis specialiosioms tarnyboms).
• Paros poilsis: ne trumpesnis kaip 11 valandų iš eilės tarp darbo pamainų.
• Savaitės poilsis: ne mažiau kaip 35 valandų nepertraukiamas poilsis per 7 dienų laikotarpį.
• Draudimas dirbti dvi pamainas iš eilės: griežtai draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

Nauda verslui

• Efektyvus resursų valdymas: galimybė prisitaikyti prie kintančių klientų srautų ar gamybos apimčių.
• Sumažintos prastovų sąnaudos: ramiu periodu darbuotojai dirba mažiau, o piko metu – ilgiau, neviršijant numatytos biudžeto normos.
• Lankstumas tvarkaraščiams: lengviau padengti pamainas naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis.

The post Suminė darbo laiko apskaita: vadovas verslui ir darbuotojams appeared first on instrukcija.eu.

Suminė darbo laiko apskaita taikoma, kai darbo pobūdis neleidžia tiksliai iš anksto nustatyti kasdienių ar kassavaitinių darbo valandų. Ji ypač aktuali įmonėms, kuriose darbuotojai dirba pamainomis, nepastoviu grafiku, arba kai veikla vykdoma nepertraukiamu režimu.

Tai dažniausiai taikoma tolimųjų reisų vairuotojams, kurių darbo laikas priklauso nuo maršruto, kelionės trukmės, krovinių pakrovimo bei iškrovimo sąlygų.

Tolimųjų reisų vairuotojų darbo apskaita: ką reikia žinoti?

Vairuotojų darbo laikas privalo būti apskaitomas pagal galiojančius ES reglamentus, Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus nacionalinius teisės aktus.

Pagrindiniai reikalavimai:

1. Kasdienis vairavimo laikas: ne daugiau kaip 9 val. (du kartus per savaitę – iki 10 val.).
2. Savaitinis vairavimo laikas:  iki 56 val.
3. Vairavimo trukmė per 2 savaites: ne daugiau kaip 90 val.
4. Savaitinis poilsis:  privalomas reguliarus savaitinis poilsis (ne mažiau kaip 45 val.) arba sutrumpintas poilsis pagal ES reglamentą Nr. 561/2006.

Darbo grafikų sudarymas vairuotojams

Tolimųjų reisų vairuotojams dėl darbo pobūdžio specifikos fiksuoti darbo grafikai nėra privalomi. Kadangi jų darbo laikas priklauso nuo maršrutų, krovinių pakrovimo ir iškrovimo laiko bei kitų veiksnių, nėra galimybės iš anksto tiksliai suplanuoti darbo valandų kiekvienai dienai. Tai atitinka LR Darbo kodekso 112 str. 3 d. ir yra patvirtinta Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) praktikoje.

Svarbu:  Nors darbo grafikai neprivalomi, kontrolės institucijos rekomenduoja turėti  „projektinį (planuojamą) darbo grafiką”.  Jis padeda darbuotojui suprasti planuojamą krūvį ir užtikrina poilsio režimo laikymąsi.

Dokumentai suminės darbo laiko apskaitos įvedimui:

1. Vadovo įsakymas dėl suminės DLA įvedimo – nurodoma įvedimo data, apskaitinio laikotarpio trukmė, darbo laiko organizavimo principai.
2. Darbuotojo rašytinis sutikimas  dirbti pagal suminę DLA.
3. Darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius  (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal ES reglamentais reguliuojamą tarptautinių pervežimų režimą).

Darbo laiko žymėjimas

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi kas mėnesį, nurodant:

1. Dirbtą laiką valandomis ir minutėmis (atskirai – naktinį darbą, viršvalandžius);
2. Neatvykimo į darbą atvejus (ligos, atostogos, komandiruotės);
3. Žymėjimą „K“ – kai vairuotojas yra komandiruotėje.

Žiniaraščiai saugomi 10 metų. Darbuotojas turi teisę gauti savo darbo laiko apskaitos duomenų kopiją.

Pastaba: Tachografų duomenys negali pakeisti žiniaraščių – jie naudojami tik kaip pagrindas duomenims įrašyti.

 Darbo užmokestis ir viršvalandžių apmokėjimas

Darbo užmokestį gali sudaryti:
* Pastovioji dalis (tarifinė alga);
* Kintamoji dalis (premijos, priedai);
* Dienpinigiai (už laiką komandiruotėje);
* Papildomas apmokėjimas už viršvalandžius, naktinį darbą ar švenčių dienas.

Viršvalandžių apmokėjimas:

1. Jei mokamas  mėnesinis atlyginimas – už viršytas valandas mokama  1,5 karto.
2. Jei mokamas  valandinis atlyginimas – papildomai mokama  0,5 karto  už viršytas valandas.

Atostogos ir komandiruotės

1. Kasmetinės atostogos: apskaičiuojant darbo laiko normą, prilyginamos 40 val. per savaitę (jei dirbamas visas etatas).
2. Komandiruotės laikas:  skaičiuojamas nuo įvažiavimo į kitą šalį su kroviniu arba pasikrovimo tikslu.

3. Kelionės laikas komandiruotės metu: Įskaitomas į darbuotojo darbo laiką (DK 107 str. 4 d.). Jei kelionė vyksta po darbo valandų, poilsio ar švenčių dieną, už šį laiką mokamas dvigubas darbo užmokestis arba darbuotojo pageidavimu suteikiamas papildomas poilsio laikas (pridedamas prie kasmetinių atostogų ir kompensuojamas atitinkama tvarka).

4. Kelionė iki transporto priemonės (pvz., į Vokietiją ir atgal):
   Vairuotojo kelionės laikas iki automobilio buvimo vietos užsienyje ir atgal pagal ES reglamentą Nr. 561/2006 negali būti įskaitomas kaip poilsio laikas. Šis laikas priskiriamas kitam darbui (arba buvimui pasirengus), yra įtraukiamas į darbo laiko apskaitą ir apmokamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Atleidimas iš darbo ir atsiskaitymas

Jei darbuotojas atleidžiamas nepasibaigus apskaitiniam laikotarpiui:

1. Jo darbo norma perskaičiuojama proporcingai iki atleidimo datos.
2. Atsiskaitoma pagal faktinį išdirbtą laiką ir sulygtą darbo normą.
3. Neišdirbtos valandos neatskaitomos, jei neatvykimas buvo ne dėl darbuotojo kaltės.

Kodėl verta rinktis suminę darbo laiko apskaitą?

1. Lankstumas: geresnis darbo laiko ir krūvio paskirstymas.
2. Optimizavimas:  galimybė tiksliau valdyti įmonės darbo sąnaudas.
3. Patogumas: pritaikyta darbuotojams, dirbantiems netipiniu ir kintamu režimu.

💰 Darbo užmokesčio ir dienpinigių apskaičiavimas

Darbo užmokestis susideda iš kelių dalių:

a) Pagrindinis atlyginimas
Mėnesinis atlyginimas „ant popieriaus“ tolimųjų reisų vairuotojui, dirbančiam pilnu etatu, negali būti mažesnis nei nustatytas MMA.  Norint, kad visi dienpinigiai būtų neapmokestinami, darbuotojo atlyginimas turi būti ne mažesnis nei MMA × 1,65  (arba valandinis tarifas × 1,65).

b) Komandiruotpinigiai (dienpinigiai)
Už kiekvieną komandiruotės dieną (užsienyje) mokami dienpinigiai pagal Vyriausybės nustatytus tarifus (pvz., komandiruotė į Vokietiją – iki 69 €/dienai).

📝 Apskaičiavimo pavyzdys:

Vairuotojo nustatytas atlyginimas: 1720 €  (viršija MMA × 1,65 ribą, todėl dienpinigiai neapmokestinami).
Vairuotojas komandiruotėje Vokietijoje buvo 20 dienų
Dienpinigiai: 20 d. × 69 € = 1380 €  (neapmokestinama suma).
Pagrindinis atlyginimas: 1720 €  (apmokestinamas GPM, PSD, VSD mokesčiais).
Išmokama suma: atlyginimas „į rankas“ (apie 1080 €) + 1380 € dienpinigių =~2460 € išmokėjimui.

The post Suminė darbo laiko apskaita ir vairuotojų atlyginimai appeared first on instrukcija.eu.

Tačiau norint išmokėti dividendus nepakanka vien turėti pelno banko sąskaitoje. Reikia įvertinti, ar pelnas gali būti paskirstytas, priimti tinkamą sprendimą ir teisingai apskaičiuoti mokesčius.

Kas pasikeitė nuo 2026 metų?

Nuo 2026 m. pasikeitė kai kurios dividendų skyrimo taisyklės. Akcinė bendrovė gali skirti dividendus ne tik už visus finansinius metus, bet ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, jeigu tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos.

Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais įmonės akcininkams nebereikia laukti kitų metų, kad būtų galima paskirstyti einamųjų metų pelną.

Dividendai už trumpesnį laikotarpį gali būti skiriami, jeigu:

✅ yra parengtas atitinkamo trumpesnio laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys;

✅ priimtas sprendimas dėl dividendų skyrimo;

✅ dividendams skiriama suma neviršija leidžiamos paskirstyti pelno dalies;

✅ bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų;

✅ išmokėjusi dividendus bendrovė galės įvykdyti savo įsipareigojimus už einamuosius finansinius metus.

Svarbu: dividendai negali būti mokami tiesiog kaip avansas iš būsimo pelno. Pirmiausia turi būti įvykdytos įstatyme nustatytos sąlygos ir tinkamai įformintas pelno paskirstymas.

Kas gali priimti sprendimą dėl tarpinių dividendų?

Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį paprastai skiriami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Jeigu bendrovės įstatuose numatyta tokia galimybė, dividendai iki įstatuose nustatytos sumos gali būti skiriami ir bendrovės valdybos, o jeigu valdyba nesudaroma – vadovo, sprendimu.

Taigi prieš planuojant išmokėti dividendus verta patikrinti ne tik įmonės finansinius rezultatus, bet ir bendrovės įstatus.

1. Dividendai iš Lietuvos įmonės

Kai Lietuvos įmonė išmoka dividendus fiziniam asmeniui, dividendams taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Dividendus išmokanti Lietuvos įmonė:

✅ apskaičiuoja 15 proc. GPM;

✅ išskaičiuoja mokestį iš akcininkui išmokamos sumos;

✅ deklaruoja išmoką ir išskaičiuotą mokestį;

✅ sumoka GPM į valstybės biudžetą:

Apskaičiuotą ir išskaičiuotą GPM mokestį įmonė privalo deklaruoti ir pervesti į VMI biudžetą:

• išmokėti dividendai ir išskaičiuotas GPM deklaruojami mėnesinėje A klasės pajamų deklaracijoje GPM313;

•  deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas iki kito mėnesio 15 dienos (jei dividendai išmokėti mėnesio 1–15 d.) arba iki kito mėnesio paskutinės dienos (jei dividendai išmokėti mėnesio 16–paskutinę d.).

Akcininkas gauna dividendus jau po GPM išskaičiavimo.

Svarbu tai, kad dividendams netaikomi progresiniai 20, 25 ar 32 proc. GPM tarifai. Dividendams taikomas atskiras 15 proc. tarifas, nepriklausomai nuo kitų gyventojo metinių pajamų dydžio.

Ar nuo dividendų mokamos „Sodros“ įmokos?

Ne. Skirtingai nuo darbo užmokesčio ar su darbo santykiais susijusių išmokų, nuo dividendų valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos „Sodrai“ neskaičiuojamos ir nemokamos – taikomas tik 15 proc. GPM.

2. Kada galima išmokėti dividendus?

Įmonės pelnas gali būti paskirstomas tik laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų.

Įprastai metinis pelnas paskirstomas patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus sprendimą dėl pelno paskirstymo.

2026 metais tam tikrais atvejais atsiranda galimybė dividendus skirti už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Tačiau prieš priimant sprendimą reikia įvertinti:

• įmonės finansinį rezultatą;
• ankstesnių metų nepaskirstytąjį pelną ar nuostolius;
• privalomus rezervus;
• įmonės įsipareigojimus;
• tarpines finansines ataskaitas;
• bendrovės įstatus.

Dividendai turi būti išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį laikotarpį priėmimo dienos.

3. Kiek akcininkas gauna „į rankas“?

Jeigu akcininkui paskirta 10 000 Eur dividendų, nuo jų apskaičiuojamas 15 proc. GPM:

10 000 Eur × 15 % = 1 500 Eur GPM

Akcininkui išmokama:

10 000 Eur – 1 500 Eur = 8 500 Eur

Taigi 10 000 Eur paskirtų dividendų akcininkas gauna 8 500 Eur.

4. Dividendai ir įmonės pelno mokestis

Svarbu atskirti du skirtingus mokesčius.

Įmonė pirmiausia moka pelno mokestį nuo savo apmokestinamojo pelno.

Tik po to, kai pelnas lieka įmonėje ir gali būti paskirstytas, akcininkui išmokant dividendus fiziniam asmeniui taikomas 15 proc. GPM.

Todėl dividendų apmokestinimą reikia vertinti kaip atskirą etapą po įmonės pelno apmokestinimo.

5. Dividendai iš užsienio įmonės

Jeigu Lietuvos rezidentas gauna dividendus iš užsienio įmonės, pajamos turi būti deklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje GPM311.

Jeigu užsienio valstybėje nuo dividendų jau buvo išskaičiuotas arba sumokėtas mokestis, tam tikromis sąlygomis jis gali būti įskaitomas į Lietuvoje mokėtiną GPM.

Tai priklauso nuo:

• konkrečios užsienio valstybės;
• Lietuvos ir tos valstybės sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties (DAIS);
• faktiškai užsienyje sumokėto mokesčio;
• turimų dokumentų, patvirtinančių sumokėtą mokestį.

Todėl užsienyje gautų dividendų nereikėtų vertinti vien pagal paprastą principą „užsienyje sumokėjau mokestį – Lietuvoje nieko nebereikia“.

Reikia įvertinti konkrečią situaciją.

6. Ką daryti, jeigu užsienyje išskaičiuota per daug mokesčio?

Jeigu užsienio valstybėje nuo dividendų buvo išskaičiuotas didesnis mokestis, negu leidžiama pagal taikomą DAIS, tam tikrais atvejais galima kreiptis dėl mokesčio dalies susigrąžinimo iš užsienio valstybės.

Tai atliekama pagal konkrečios užsienio valstybės nustatytą tvarką.

Todėl rekomenduojama išsaugoti dokumentus, kuriuose nurodyta:

📄 dividendų suma;

📄 išskaičiuoto mokesčio suma;

📄 dividendus išmokėjusi įmonė;

📄 mokesčio sumokėjimą patvirtinantys duomenys.

7. Ar galima akcininkui tiesiog pervesti pinigus iš įmonės sąskaitos?

Ne.

Vien tai, kad įmonės sąskaitoje yra pinigų, nereiškia, kad akcininkas gali juos pasiimti kaip dividendus.

Dividendų išmokėjimui turi būti teisinis pagrindas – priimtas atitinkamas sprendimas dėl pelno paskirstymo arba dividendų skyrimo už trumpesnį laikotarpį, kai tai leidžiama.

Todėl mokėjimo paskirtyje įrašyti „dividendai“ neužtenka.

Pirmiausia turi būti tinkamai įformintas sprendimas ir apskaitoje užregistruotas pelno paskirstymas.

8. Ar paskola akcininkui gali būti laikoma paslėptu pelno paskirstymu?

Įmonės ir akcininko sandoriai turi atitikti jų tikrąjį ekonominį turinį.

Jeigu pinigai akcininkui išmokami kaip paskola, tačiau realiai paskola nėra grąžinama ir sandoris naudojamas kaip būdas perduoti įmonės lėšas akcininkui, mokesčių administratorius gali vertinti tokio sandorio faktinį ekonominį turinį.

Todėl paskola neturėtų būti naudojama kaip būdas apeiti dividendų išmokėjimo ir apmokestinimo taisykles.

Ką svarbiausia žinoti apie dividendus 2026 metais?

✔ Dividendams fiziniam asmeniui taikomas 15 proc. GPM tarifas.

✔ Lietuvos įmonė, išmokėdama dividendus gyventojui, GPM išskaičiuoja pati.

✔ Dividendai nėra įtraukiami į pajamas, kurioms taikomi 20, 25 ar 32 proc. GPM tarifai.

✔ Nuo 2026 m. tam tikromis sąlygomis galima skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

✔ Tarpiniams dividendams reikia parengti tarpines finansines ataskaitas ir laikytis kitų įstatyme nustatytų sąlygų.

✔ Dividendų negalima mokėti tiesiog kaip „avanso“ iš būsimo pelno.

✔ Užsienyje gauti dividendai turi būti deklaruojami GPM311 deklaracijoje, o užsienyje sumokėtas mokestis tam tikromis sąlygomis gali būti įskaitomas.

✔ Prieš išmokant dividendus būtina įvertinti įmonės finansinę situaciją ir tinkamai įforminti sprendimus.

Teisės aktai ir šaltiniai:

• LR Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ)

• LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ 6 str.)

• Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)

Reikia pagalbos rengiant tarpines ataskaitas ar skirstant pelną?

Teisingas dokumentų įforminimas ir tikslus mokesčių apskaičiavimas garantuoja, kad įmonė išvengs VMI patikrinimų bei baudų.

Susisiekite su mumis – paruošime reikalingus akcininkų sprendimus, tarpines finansines ataskaitas ir saugiai sutvarkysite dividendų išmokėjimą!

Informacija atnaujinta: 2026 m. rugsėjo 2 d.

The post Dividendai 2026: kaip išmokėti dividendus ir kokie taikomi mokesčiai? appeared first on instrukcija.eu.

Teisės aktai ir VMI numato griežtas taisykles: per anksti sunaikintas dokumentas patikrinimo metu gali kainuoti nemažą baudą, o per ilgas nenaudingų popierių kaupimas tiesiog apkrauna archyvus.

UAB : Griežti reikalavimai ir ilgieji terminai

Juridiniams asmenims taikoma Vyriausiojo archyvaro patvirtinta tvarka. Čia dokumentų saugojimas skirstomas į kelias kategorijas:

Visą gyvavimo laikotarpį (Nuolat):

• Įmonės steigimo dokumentai, įstatai, registravimo pažymėjimai.

• Akcininkų susirinkimų protokolai, valdybos ir vadovo sprendimai.

50 metų (Personalo dokumentai):

• Darbo sutartys, įsakymai dėl priėmimo / atleidimo (sudaryti iki 2011 m. – saugomi net 75 metus, nuo 2011 m. – 50 metų).

• Darbuotojų asmens sąskaitų kortelės ir atlyginimų apskaičiavimo dokumentai.

10 metų (Finansai ir sutartys):

• Metinių finansinių ataskaitų rinkiniai.

• PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos, banko išrašai, kasos dokumentai, važtaraščiai.

• Didžioji knyga, apskaitos žurnalai ir inventorizacijos aktai.

• Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (tabeliai).

• Komercinės sutartys (10 metų po sutarties galiojimo pabaigos).

1–3 metus (Kasdienė dokumentacija):

• Prašymai dėl kasdienių atostogų, komandiruočių įsakymai, kasdienė korespondencija.

Individuali veikla (IV): Paprastesnė, bet svarbi tvarka

Dirbantiems pagal pažymą ar verslo liudijimą reikalavimų mažiau, tačiau VMI patikrinimo atveju visus pajamų ir išlaidų įrodymus pateikti būtina.

• 10 metų: visos išrašytos ir gautos PVM sąskaitos faktūros bei sutartys (pagal PVM įstatymo 78 str.).

• 5 metai: Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas, prekių/paslaugų pirkimo kvitai ir čekiai (jei taikote faktinių išlaidų atskaitymo būdą).

• 💡 Svarbu: Jei pasirinkote 30 % fiksuotų išlaidų atskaitymo būdą, išlaidų čekių kaupti ir saugoti nereikia – saugoma tik pajamų dokumentacija bei žurnalas.

Elektroniniai dokumentai: Popieriaus spausdinti nereikia!

Jei sutartį ar sąskaitą pasirašėte elektroniniu parašu (ADOC arba e-PDF formatu), spausdinti jos į segtuvą nereikia.

• Popierinis e. dokumento nuorašas neturi teisinės galios.

• Tokie dokumentai privalo būti saugomi originaliu elektroniniu formatu, užtikrinant e. parašo galiojimą ir failo vientisumą per visą nustatytą terminą.

Kas atsakingas за saugojimą?

Už įmonės dokumentų išsaugojimą tiesiogiai atsako įmonės vadovas, o individualioje veikloje – pats gyventojas. Jei naudojatės buhalterinių paslaugų įmonės paslaugomis, sutartyje visada aiškiai apibrėžiama, kuriuos dokumentus saugo buhalteris, o kurie grąžinami jums.

Teisės aktai ir šaltiniai:

• LR Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė

• LR Finansinės apskaitos įstatymas

• Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)

Tvarkote UAB finansus ar vykdote individualią veiklą?

Gera ir tvarkinga apskaita – tai ne tik laiku sumokėti mokesčiai, bet ir ramybė VMI ar Darbo inspekcijos patikrinimų metu.

👉 Patikėkite savo buhalteriją mums: pasirūpinsime kasdiene finansų apskaita, dokumentų teisingumu ir padėsime išvengti brangiai kainuojančių klaidų!

Informacija atnaujinta: 2026 m. rugsėjo 2 d.

The post Kiek metų reikėtų saugoti įmonės ir individualios veiklos dokumentus? appeared first on instrukcija.eu.

MB ir UAB palyginimas

MB privalumai:

• Nariais gali būti tik fiziniai asmenys (iki 10 narių).

• Ribota civilinė atsakomybė (nariai nerizikuoja asmeniniu turtu).

• Numatyta galimybė išmokėti pelną avansu.

• Nėra nustatyta minimalaus įstatinio kapitalo (galima steigti ir su 1 Eur).

• Su MB vadovu sudaroma civilinė paslaugų sutartis (netaikomas Darbo kodeksas).

• MB buhalterinę apskaitą gali tvarkyti pats MB narys.

UAB privalumai:

• Akcininkai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys (nuo 1 iki 250).

• Griežtai ir aiškiai reglamentuotas akcininkų balsų bei kapitalo paskirstymas.

• Patogi struktūra pritraukti išorės investuotojus.

• Užsienio partneriams gerai žinoma ir atpažįstama teisinė forma.

• UAB privalo turėti buhalterį arba samdyti buhalterinę įmonę.

Steigiant Mažąją bendriją, per steigimo akte numatytus terminus nariai privalo įnešti į MB sąskaitą savo įnašus. Įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas (bet ne darbai ar paslaugos). Perduotas įnašas tampa MB nuosavybe.

Pagrindiniai MB mokesčiai

1. Pelno mokestis (PM) – skaičiuojamas nuo įmonės gauto pelno.

2. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – mokamas nuo MB narių išsiimamų lėšų ar išmokų už paslaugas.

3. Valstybinis socialinis draudimas (VSD) ir Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – mokami „Sodrai“ nuo asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų.

4. Nekilnojamojo turto bei kiti VMI mokesčiai (jei MB turi ar nuomojasi atitinkamą turtą/vykdo specifinę veiklą).

1. Pelno mokestis

Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas taip: Visos pajamos – Neapmokestinamosios pajamos (PMĮ 12 str.) – Leidžiami atskaitymai (PMĮ 17 str.) – Ribojamų dydžių atskaitymai (PMĮ 18–30 str.)

Pajamos pripažįstamos taikant kaupimo principą (kai uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą) arba pinigų apskaitos principą (faktišku pinigų gavimo momentu, jei apskaitoje taikomos atitinkamos taisyklės).

Kas yra leidžiami atskaitymai?

Tai faktiškai patirtos įprastinės įmonės veiklos sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti:

• Parduotų prekių, žaliavų ar medžiagų įsigijimo kaina;

• Banko, ryšio, interneto, programinės įrangos įsigijimo ir palaikymo išlaidos;

• Nuosavo, nuomojamo ar pagal panaudą naudojamo turto (pvz., automobilio) eksploatacinės sąnaudos;

• VSD įmokos nuo MB nario asmeniniams poreikiams išsiimtų lėšų;

• Išlaidos darbuotojų naudai, jei ji yra GPM objektas;

• Išmokos MB nariams pagal civilines sutartis už suteiktas paslaugas/darbus (jei suma neviršija 100 000 Eur per kalendorinius metus).

Praktiniai pelno mokesčio pavyzdžiai

Pavyzdys: Vadovavimo sutartis ir 100 000 Eur riba

MB narys (vadovas) su MB yra sudaręs civilinę vadovavimo paslaugų sutartį. Per 2026 metus vadovui išmokėta 110 000 Eur.

Sprendimas: 100 000 Eur suma priskiriama MB leidžiamiems atskaitymams. Viršijanti 100 000 Eur dalis (10 000 Eur) laikoma pelno paskirstymu (arba lėšomis asmeniniams poreikiams) ir apskaičiuojant pelno mokestį nepriskiriama leidžiamiems atskaitymams.

Pavyzdys: Komandiruotės išlaidos

MB vadovas (narys) vyksta į komandiruotę. Pagal PMĮ 21 str. MB nario išvykimas atlikti funkcijų ar kelti kvalifikaciją laikomas komandiruote. Kelionės ir apgyvendinimo išlaidos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Jei vadovas nėra MB narys ir paslaugas teikia pagal civilinę sutartį, jo komandiruotės išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tik tuo atveju, jei jos pagal sutartį įtrauktos į paslaugos kainą.

Pavyzdys: Lėšų asmeniniams poreikiams (02 kodas) leidžiami atskaitymai

MB narys išsiima lėšų asmeniniams poreikiams (kodas 02). Kadangi MB nario VSD įmokos skaičiuojamos nuo 50 proc. šių išsiimtų lėšų sumos, tai 50 proc. išsiimtos sumos ir nuo jos sumokėtos VSD įmokos yra leidžiami atskaitymai. Likusi 50 proc. išsiimtos sumos dalis laikoma neleidžiamais atskaitymais. ( iki 2026 06 30 )

 2026 m. nuo  liepos mėn.01 d. :

Pavyzdys (nuo 2026-07-01):

MB narys asmeniniams poreikiams išsiima 1 000 Eur/mėn. (kodas 02).

• Sodros bazė (90 %): 900 Eur.

• Pelno mokesčio leidžiami atskaitymai: 900 Eur (90 % išsiimtos sumos) + nuo šios sumos apskaičiuotos VSD ir PSD įmokos.

• Neleidžiami atskaitymai: 100 Eur (likę 10 % išsiimtos sumos).

Pelno mokesčio tarifai ir lengvatos

• Standartinis tarifas: 15 proc. (arba 20 proc., priklausomai nuo bendro pelno dydžio).

• Lengvatinis 5 proc. (arba 0 proc. pirmaisiais metais) tarifas: Taikomas, jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o metinės pajamos neviršija 300 000 Eur.

Svarbu: Lengvata netaikoma, jei tas pats MB narys valdo daugiau nei 50 proc. kitų įmonių (UAB, IĮ) akcijų/dalių – tokiais atvejais susijusių įmonių rodikliai sumuojami. Metinė pelno mokesčio deklaracija (PLN204) pateikiama ir mokestis sumokamas iki kitų metų gegužės 15 d.

2. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir Sodros įmokos

MB narys iš bendrijos gautas pajamas gali deklaruoti šiais pagrindiniais kodais:

Praktinės GPM ir Sodros situacijos

Situacija 1: Pajamos negautos, bet VSD/PSD mokama

MB kiekvieną mėnesį moka PSD įmokas už MB narį, tačiau narys per metus lėšų neišsiėmė.

Atsakymas: GPM prievolė atsiranda tik tada, kai pajamos faktiškai gaunamos (pinigais ar natūra). Jei lėšos neišsiimtos, GPM mokėti nereikia.

Situacija 2: Ar MB narys gali dirbti pagal darbo sutartį?

Atsakymas: Ne. Pagal MBĮ 7 str. 4 d. MB narys negali sudaryti darbo sutarties su savo MB. Tačiau narys išsiimamas lėšas savo pasirinkimu gali priskirti su darbo santykiais susijusioms pajamoms (kodas 02) arba dividendams (kodas 26).

Situacija 3: Išmokos 02 kodu (asmeniniams poreikiams)

MB narys per metus išsiėmė 10 080 Eur asmeniniams poreikiams (kodas 02) ir kitų pajamų negavo.

Atsakymas: Pajamoms taikomas 20 proc. GPM tarifas. Taikant metinį NPD, apskaičiuojamas mokėtinas GPM. Deklaravus pajamas (forma GPM311), mokestis sumokamas iki kitų metų gegužės 1 d. Nuo 50 proc. (90 proc.)  šios sumos taip pat skaičiuojamos VSD ir PSD įmokos „Sodrai“.

Situacija 4: Išmokos 26 kodu (dividendai)

MB narys išsiėmė 10 080 Eur ir priskyrė juos dividendams (kodas 26).

Atsakymas: Dividendai apmokestinami 15 proc. GPM nuo pirmo euro (10 080 Eur × 15% = 1 512 Eur). NPD dividendams netaikomas. Sodros įmokos nuo dividendų neskaičiuojamos.

Situacija 5: Paslaugų teikimas pagal civilinę sutartį arba individualią veiklą

MB narys gali teikti paslaugas (pvz., vadovavimo, IT, rinkodaros) savo MB pagal civilinę sutartį arba individualios veiklos pažymą. Metinė išmokų suma negali viršyti 100 000 Eur, o paslaugos turi būti teikiamos pačiai MB, o ne jos klientams. Taikomas 15 proc. GPM tarifas.

3. Kitos pajamų rūšys ir turto perleidimas

I. Dienpinigiai (Kodas 05)

Komandiruotė įforminama vadovo sprendimu/įsakymu. Dienpinigiai, neviršijantys LR Finansų ministerijos patvirtintų normų, neapmokestinami GPM. Normas viršijanti dalis apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos (kodas 02) arba dividendai (kodas 26).

II. Turtinio įnašo arba kito turto perleidimas (Kodas 13)

Jei MB narys perleidžia savo turtą MB nuosavybėn, gautos pajamos apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos. GPM skaičiuojamas nuo skirtumo tarp pardavimo kainos ir įsigijimo išlaidų, pritaikius metinę 2 500 Eur neapmokestinamąją lengvatą.

III. MB nario teisių pardavimas

MB nario teisės priskiriamos vertybiniams popieriams. Pardavus teises kitiems asmenims, apmokestinamas skirtumas tarp pardavimo kainos ir įnašo vertės. Taikoma 500 Eur neapmokestinamoji lengvata (GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p.), išskyrus atvejus, kai teisės perleidžiamos pačiai MB.

4. Pajamų ir išmokų deklaravimas

Visos MB išmokėtos B klasės išmokos MB nariams deklaruojamos kartą per metus:

1. MB (įmonė): Iki kitų metų vasario 15 d. VMI pateikia metinę B klasės išmokų deklaraciją GPM312.

2. MB narys (fizinis asmuo): Iki kitų metų gegužės 1 d. pateikia metinę pajamų deklaraciją GPM311 ir sumoka apskaičiuotą GPM bei Sodros įmokas.

MB ” Mano verslas” deklaravimo pavyzdys:

MB narys-vadovas per metus gavo:

• 5 000 Eur – asmeniniams poreikiams (kodas 02);

• 5 000 Eur – dividendų (kodas 26);

• 9 000 Eur – už vadovavimą pagal civilinę sutartį (kodas 77);

• 900 Eur – komandiruotės dienpinigių (kodas 05).

Deklaravimas: MB iki vasario 15 d. deklaruoja visas šias išmokas GPM312 formoje. MB narys iki gegužės 1 d. pateikia GPM311 deklaraciją, kurioje apskaičiuojamas galutinis mokėtinas GPM.

Informacija atnaujinta: 2026 m. rugsėjo 2 d.

The post Mažosios bendrijos mokesčiai 2026 m. appeared first on instrukcija.eu.

A1 forma reikalinga tada, kai  komandiruotam arba vienu metu keliose šalyse dirbančiam asmeniui reikia įrodyti, kad jis moka socialines įmokas kitoje ES šalyje, t. y. darbdavys, turėdamas A formą,  yra atleistas nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimą šalyje į kurią yra komandiruojami darbuotojai. Tad komandiruojant savo darbuotojus į ES ar EEE šalys, Jungtine Karalyste, Šveicarija, neturint šios formos gali kilti nemažai keblumų.

1. A1 PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMO TVARKA:

• Lietuvoje A1 pažymėjimus išduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) Užsienio išmokų tarnyba.
• Jei pageidaujate gauti pažymėjimą, prašymai Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai gali būti pateikti tik elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje.
• Verta pabrėžti, jog A1 pažymėjimas yra išduodamas tik darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui, pačiam darbuotojui pažymėjimai nėra išduodami.
• Po prašymo išduoti A1 pažymėjimą Sodros Užsienio išmokų tarnyba privalo pateikti savo sprendimą dėl A1 pažymėjimo išdavimo per 20 darbo dienų nuo visų reikalingų duomenų pateikimo.

Prašymas pildomas  Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – EDAS).

2. A1 PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMO SIUNČIAMIEMS

DIRBTI Į KITĄ VALSTYBĘ NARĘ ASMENIMS ATVEJAI IR SĄLYGOS:

•  siuntimo laikinai dirbti į Valstybę narę pradžios siunčiamam asmeniui bent mėnesį taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai;
• numatoma darbo Valstybėje narėje trukmė neviršija 24 mėnesių;
• darbuotojas nėra siunčiamas pakeisti kitą darbuotoją, kurio siuntimo dirbti laikotarpis baigėsi;
• siuntimo dirbti laikotarpiu išsaugomas tiesioginis ryšys tarp siunčiamo darbuotojo ir darbdavio Lietuvoje:
• lieka galioti Lietuvoje sudaryta darbo sutartis;
•  Lietuvos darbdavys garantuoja darbo sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą;
• Lietuvos darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo;
• Lietuvos darbdavys nustato atliekamo darbo pobūdį;
• Lietuvos darbdavys moka už išsiųstą darbuotoją valstybinio socialinio draudimo įmokas;
• siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje

 Nustatant, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje, atsižvelgiama į:

1. buveinės registracijos ir administracijos vietą;
2. administracijos darbuotojų skaičių ir vietą, kur dirba samdomi darbuotojai ir administracijos personalas;
3.  sutartis, sudarytas vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje ir užsienyje;
4.  pajamas iš veiklos Lietuvoje ir užsienyje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti ( darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje turi sudaryti ne mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Ši nuostata nėra taikoma įmonėms, pradedančioms veiklą Lietuvoje.);
5. ekonominės veiklos Lietuvoje trukmę per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (įmonės, pradedančios veiklą Lietuvoje – visą veiklos vykdymo laikotarpį);
6. ekonominę veiklą Lietuvoje po darbuotojų siuntimo dirbti.
7.  ar Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą.
8. pertrauka tarp dviejų siuntimo dirbti į tą pačią valstybę narę laikotarpių yra mažesnė nei 2 mėnesiai, siuntimo dirbti trukmė skaičiuojama nuo pirmo siuntimo pradžios, neatsižvelgiant, ar darbuotojas per tą laikotarpį buvo siunčiamas vieno ar kelių darbdavių.

3. KADA GALI BŪTI NAIKINAMAS A1 PAŽYMĖJIMAS:

1. komandiruotė turi neviršyti 183 dienų;
2. kai darbas kitoje valstybėje viršijo 24 mėn.;
3. darbuotojas siunčiamas į komandiruotę pakeisti kitą darbuotoją.

Svarbu prisiminti, kad panaikinus A1 formą, anuliuojamas darbuotojų darbo stažas ir sumokėtas įmokas grąžinamos darbdaviui. Sodra reikęs sumokėti Valstybėje kur dirbote.

4. KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI, NORINT UŽSAKYTI

A1 FORMĄ IŠ SODROS:

1. užpildoma darbdavio anketa;
2. užpildoma darbuotojų anketos;
3. pridedamos siunčiamų darbuotojų darbo sutartys ;
4. jei komandiruojamas asmuo yra užsienietis- jo asmens dokumentas;
5. pasirašytų sutarčių kopijas su Lietuvos ir Užsienio pirkėjais.

Gaukite individualų pasiūlymą ir konsultaciją:
Skambinkite telefonu +370 677 04841 Viber, WhatsApp, Messenger.
Rašykite info@instrukcija.eu

The post A1 formos išdavimas ir darbas užsienyje. Ką turiu žinoti ? appeared first on instrukcija.eu.