1. Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kad popierinės PVM sąskaitos faktūros gali būti skaitmeninamos (pvz., skenuojamos, konvertuojant jas į elektroninius dokumentus ir pan.) ir saugomos tik elektroniniu formatu. Tokiu atveju papildomai „popieriniu“ formatu PVM sąskaitų faktūrų saugoti nebereikia.

2. Kokia kalba išrašomos PVM sąskaitos faktūros?
PVM sąskaitos faktūros, kaip ir kiti apskaitos dokumentai, rašomos lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis).

3.Kas privalo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą?
PVM sąskaitą faktūrą privalo išrašyti PVM mokėtojas (prekių (paslaugų) pardavėjas) pats arba užtikrinti, kad jo vardu PVM sąskaitą faktūrą išrašytų prekių (paslaugų) pirkėjas arba trečiasis asmuo (pvz., tarpininkas). Svarbu įsidėmėti tai, kad tuo atveju, kai į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės, jų tiekimo faktą PVM sąskaitoje faktūroje įformina ir asmenys ne PVM mokėtojai (viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, įsigiję verslo liudijimus fiziniai asmenys, bankai ar draudimo įstaigos, gyventojai ir kiti).

4. Ar pinigų priėmimui išrašoma PVM sąskaita faktūra?
Vien tik pinigų priėmimui (jeigu tai nėra avansas, nuo kurio skaičiuojamas PVM) PVM sąskaita faktūra negali būti išrašoma, nes ji išrašoma tik prekių tiekimo (paslaugų teikimo) atvejais. Pinigų priėmimui yra naudojamas pinigų priėmimo kvitas (apskaitos dokumentas, kuris nustatytais atvejais išduodamas pardavus prekę arba suteikus paslaugą) ar kitas vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas

5. Kokia PVM sąskaita faktūra laikoma elektronine?
Elektronine PVM sąskaita faktūra laikoma tokia PVM sąskaita faktūra, kurioje yra nurodyti PVM įstatyme nustatyti PVM sąskaitos faktūros rekvizitai ir kuri yra išrašyta ir gauta bet kokia elektronine forma (pavyzdžiui, elektroniniu paštu (PDF ar Word variantu), kaip struktūriniai pranešimai (XML ar kitokiu), pateikta interneto portale, prie kurio pirkėjas gali prisijungti savo slaptažodžiais arba bet kuriomis kitomis technologijomis, dėl kurių susitaria prekių (paslaugų) pardavėjas su jų pirkėju).

6. Ar „popierinės“ PVM sąskaitos faktūros, kurios nuskenuojamos, siunčiamos ir gaunamos elektroniniu paštu, yra laikomos elektroninėmis PVM sąskaitomis faktūromis?
Taip. Jeigu PVM sąskaitos faktūros siunčiamos ir gaunamos elektroniniu paštu, pvz., Word formatu, jos taip pat laikomos elektroninėmis PVM sąskaitomis faktūromis.

7.  Ar elektroninę PVM sąskaitą faktūrą reikia atsispausdinti?
Elektroninės PVM sąskaitos faktūros spausdinti nereikia (bet nedraudžiama, jeigu PVM mokėtojas to pageidauja).

8. Kokie rekvizitai nurodomi supaprastintoje PVM sąskaitoje faktūroje?

♦PVM sąskaitos faktūros išrašymo data;
♦PVM sąskaitos faktūros numeris, leidžiantis identifikuoti PVM sąskaitą faktūrą;
♦prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas;
♦prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai  fizinis asmuo);
♦prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas prekes ar paslaugas. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ar teikia paslaugas šalies teritorijoje, pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jeigu pirkėjas
registruotas PVM mokėtoju) nurodomas visais atvejais;
♦tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas;
♦tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė;
♦PVM tarifas (tarifai);
♦PVM suma eurais.

9. Kokie rekvizitai nurodomi PVM sąskaitoje faktūroje, išrašytoje fiziniam asmeniui, nevykdančiam ūkinės veiklos (gyventojui)?
PVM sąskaitoje faktūroje, išrašytoje fiziniams asmenims (gyventojams), nurodomi Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta apskaitos dokumento privaloma informacija (įskaitant pirkėjo vardą ir pavardę):
♦pardavėjo, išrašiusio PVM sąskaitą faktūrą, pavadinimas (vardas, pavardė),
juridinio asmens kodas;
♦PVM sąskaitos faktūros išrašymo data;
♦ūkinės operacijos turinys;
♦ūkinės operacijos laikotarpis arba data, jeigu PVM sąskaitos faktūros išrašymo data nesutampa su ūkinės operacijos laikotarpiu arba data;
♦ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Kai ūkinės operacijos rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;
♦nuoroda, kai tai yra PVM sąskaita faktūra;
♦pirkėjo vardas, pavardė.
Fizinio asmens (gyventojo) prašymu gali būti nurodyti ir kiti PVM sąskaitai faktūrai PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje ar 9 dalyje (jeigu išrašoma supaprastinta PVM sąskaita faktūra) nustatyti rekvizitai.
Atkreipiame dėmesį, kad supaprastintoje PVM sąskaitoje faktūroje pirkėjo fizinio asmens vardo, pavardės nurodyti nereikia.

10. Kiek metų saugomos PVM sąskaitos faktūros?
Visos PVM sąskaitos faktūros (įskaitant kasos aparato kvitus, kurie laikomi PVM sąskaitomis faktūromis) saugomos 10 metų nuo jų išrašymo datos.

11. Kur saugomos rašytinės formos PVM sąskaitos faktūros?

Rašytinės („popierinės“) formos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros ir kiti su šiais dokumentais susiję duomenys turi būti saugomi šalies teritorijoje (Lietuvoje).

12. Kur saugomos elektroninėmis priemonėmis išrašytos PVM sąskaitos faktūros?
Elektroninėmis priemonėmis išrašytos PVM sąskaitos faktūros gali būti saugomos ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje valstybėje narėje, tačiau privaloma užtikrinti visišką prieigą prie juose esančių duomenų (juos skaityti, galimybę gauti elektroninėmis priemonėmis ir pan.). Šiuo atveju apmokestinamieji asmenys privalo informuoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie minėtų dokumentų (elektroninių PVM sąskaitų faktūrų) saugojimo vietą.

The post PVM sąskaitos-faktūros rekvizitai appeared first on instrukcija.eu.

FORCE MAJEURE ( NENUGALIMA JĖGA) . KAS TAI ?

Sąlygos:

1.      Sudarant sutartį nebuvo tokių aplinkybių ir jų atsiradimą negalima buvo protingai numatyti.

2.      Dėl susidariusių aplinkybių visumos sutartis tapo objektyviai neįvykdoma ( pvz., negalima pristatyti prekių į teritoriją į kurią pateikti draudžiama, negalima apgyvendinti asmenų poilsio namuose ar  negalima suteikti grožio paslaugų  nes yra uždrausta jų veiklos ir t. t.).

3.      Šalys , neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo joms užkirsti kelio ( pvz., nėra galimybių užkirsti kelio ir kontroliuoti pandemijos plitimui).

4.      Šalys nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos ( pvz., atsivežti prekę ir ją sutartu laiku pateikti pirkėjui, pateikti nuomininkui tam tikras patalpas, suteikti tam tikras paslaugas)

ĮSIDIMĖTINA:  Tik esant visoms šioms sąlygom kartu, galima konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybės.

Taip pat šalis privalo per protingą laiką pranešti kitai šaliai apie šių aplinkybių atsiradimą bei jos įtaką sutarties vykdymui (CK 6.212 straipsnio 3 dalis). Koks yra protingas terminas, turės būti nustatyta kiekvienu atveju individualiai .

Tačiau nenugalima jėga nelaikoma tai, kad:

• rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių;
• sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių; arba
• skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

CK 6.253 straipsnio 2 dalis tik pažymi, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Iki CK įsigaliojimo buvo vadovautasi dar ir dabar galiojančiu LR Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo .

Nutarimas pateikė pavyzdinį sąrašą įvykių, laikomų nenugalima jėga:
• karas (paskelbtas ar nepaskelbtas), pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas;
• stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai;
• sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas;
• boikotai, streikai, lokautai, nespartus darbas kaip streiko forma, gamybinių ar administracinių pastatų užėmimas bei darbo sustabdymas šalies, prašančios atleisti nuo įsipareigojimų, įmonėje;
• teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai.

Taigi, asmenys, norintys nenugalimos jėgos aplinkybėmis pagrįsti sutartinių įsipareigojimų nevykdymą privalės jas įrodyti ir pagrįsti, kad dėl šių aplinkybių negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų.

Tačiau, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2020-03-19 rašte Nr. (16.3-41)-3-1021 nuomone, „pats ekstremalios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo: būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės (ypač tų ūkio subjektų, kurių veikos vykdymas karantino metu nebuvo visiškai apribotas, nes yra leidžiama internetinė prekyba prekes pristatant gyventojams ir įmonėms tiesiogiai ar atsiimant prekių atsiėmimo punktuose“.

Be to, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai verslui, patiriančiam sunkumų dėl ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo sukeltų aplinkybių, išduoda nenugalimo jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Dėl jų išdavimo galima kreiptis į teritorinius Prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Pažyma  at motyvuotas atsisakymas išduodami per 20 darbo dienų. Tačiau teismų praktikoje tokios pažymos neturi didesnės įrodomosios galios (prima facie) laikomos tik rašytiniais įrodymais ir neatleidžia ieškovų nuo realių nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimo.

LRV nutarimas Nr. 840

6.212 straipsnis. Nenugalima jėga (force majeure)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. KOVO 13 D. NUTARIMO NR. 222 „DĖL NENUGALIMOS JĖGOS (FORCE MAJEURE) APLINKYBES LIUDIJANČIŲ PAŽYMŲ IŠDAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

Nenugalimos jėgos (Force Majeure) pažymos

The post Nenugalima jėga (force majeure) . Kas tai ? appeared first on instrukcija.eu.