Suminė darbo laiko apskaita taikoma, kai darbo pobūdis neleidžia tiksliai iš anksto nustatyti kasdienių ar kassavaitinių darbo valandų. Ji ypač aktuali įmonėms, kuriose darbuotojai dirba pamainomis, nepastoviu grafiku, arba kai veikla vykdoma nepertraukiamu režimu.
Tai dažniausiai taikoma tolimųjų reisų vairuotojams, kurių darbo laikas priklauso nuo maršruto, kelionės trukmės, krovinių pakrovimo bei iškrovimo sąlygų.
Vairuotojų darbo laikas privalo būti apskaitomas pagal galiojančius ES reglamentus, Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus nacionalinius teisės aktus.
Tolimųjų reisų vairuotojams dėl darbo pobūdžio specifikos fiksuoti darbo grafikai nėra privalomi. Kadangi jų darbo laikas priklauso nuo maršrutų, krovinių pakrovimo ir iškrovimo laiko bei kitų veiksnių, nėra galimybės iš anksto tiksliai suplanuoti darbo valandų kiekvienai dienai. Tai atitinka LR Darbo kodekso 112 str. 3 d. ir yra patvirtinta Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) praktikoje.
Svarbu: Nors darbo grafikai neprivalomi, kontrolės institucijos rekomenduoja turėti „projektinį (planuojamą) darbo grafiką”. Jis padeda darbuotojui suprasti planuojamą krūvį ir užtikrina poilsio režimo laikymąsi.
1. Vadovo įsakymas dėl suminės DLA įvedimo – nurodoma įvedimo data, apskaitinio laikotarpio trukmė, darbo laiko organizavimo principai.
2. Darbuotojo rašytinis sutikimas dirbti pagal suminę DLA.
3. Darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal ES reglamentais reguliuojamą tarptautinių pervežimų režimą).
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi kas mėnesį, nurodant:
Žiniaraščiai saugomi 10 metų. Darbuotojas turi teisę gauti savo darbo laiko apskaitos duomenų kopiją.
Pastaba: Tachografų duomenys negali pakeisti žiniaraščių – jie naudojami tik kaip pagrindas duomenims įrašyti.
Darbo užmokestį gali sudaryti:
* Pastovioji dalis (tarifinė alga);
* Kintamoji dalis (premijos, priedai);
* Dienpinigiai (už laiką komandiruotėje);
* Papildomas apmokėjimas už viršvalandžius, naktinį darbą ar švenčių dienas.
Viršvalandžių apmokėjimas:
Kelionės laikas komandiruotės metu: Įskaitomas į darbuotojo darbo laiką (DK 107 str. 4 d.). Jei kelionė vyksta po darbo valandų, poilsio ar švenčių dieną, už šį laiką mokamas dvigubas darbo užmokestis arba darbuotojo pageidavimu suteikiamas papildomas poilsio laikas (pridedamas prie kasmetinių atostogų ir kompensuojamas atitinkama tvarka).
Jei darbuotojas atleidžiamas nepasibaigus apskaitiniam laikotarpiui:
Darbo užmokestis susideda iš kelių dalių:
a) Pagrindinis atlyginimas
Mėnesinis atlyginimas „ant popieriaus“ tolimųjų reisų vairuotojui, dirbančiam pilnu etatu, negali būti mažesnis nei nustatytas MMA. Norint, kad visi dienpinigiai būtų neapmokestinami, darbuotojo atlyginimas turi būti ne mažesnis nei MMA × 1,65 (arba valandinis tarifas × 1,65).
b) Komandiruotpinigiai (dienpinigiai)
Už kiekvieną komandiruotės dieną (užsienyje) mokami dienpinigiai pagal Vyriausybės nustatytus tarifus (pvz., komandiruotė į Vokietiją – iki 69 €/dienai).
Vairuotojo nustatytas atlyginimas: 1720 € (viršija MMA × 1,65 ribą, todėl dienpinigiai neapmokestinami).
Vairuotojas komandiruotėje Vokietijoje buvo 20 dienų
Dienpinigiai: 20 d. × 69 € = 1380 € (neapmokestinama suma).
Pagrindinis atlyginimas: 1720 € (apmokestinamas GPM, PSD, VSD mokesčiais).
Išmokama suma: atlyginimas „į rankas“ (apie 1080 €) + 1380 € dienpinigių =~2460 € išmokėjimui.
Prisistatykite — ir iš karto atsakysiu: