Kada galima neteikti važtaraščio duomenis VMI?

Jei vežama savo sąskaita, tuomet Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) važtaraščio duomenų teikti neprivaloma.

Kas tai yra vežimas savo sąskaita?

Atvejai, kai privaloma ir neprivaloma VMI teikti važtaraščių duomenis, išvardinti Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“, 4 ir 11 punktuose:

„4. Valstybinei mokesčių inspekcijai privalomai teikiami važtaraščių, jeigu šie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti išrašyti, duomenys (toliau – važtaraščio duomenys), esant visoms šioms sąlygoms:
4.1. kroviniai pakraunami ir gabenami kelių transporto priemonėmis tik Lietuvos Respublikos teritorijoje;
4.2. krovinio siuntėjas ir gavėjas yra ekonominę veiklą vykdantis fizinis arba juridinis asmuo;
4.3. yra sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai tarp siuntėjo ir / ar gavėjo, ir / ar vežėjo, ir / ar vežimo organizatoriaus, ir / ar kito jų įgalioto asmens.”

„11. Valstybinei mokesčių inspekcijai važtaraščio duomenų teikti neprivaloma, kai:
11.1. važtaraštyje nurodyti duomenys yra akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumente, kuris parengtas, vadovaujantis Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-67 „Dėl Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklių patvirtinimo“, 8 punkto nuostatomis;
11.2. gabenamas krovinys – juridinio ar fizinio asmens, užsiimančio žemės ūkio veikla, išauginti ir / ar išgauti žemės ūkio produktai, gabenami paties juridinio ar fizinio asmens, užsiimančio žemės ūkio veikla, ar jo įpareigoto asmens, ir pervežami iš tų žemės ūkio produktų užauginimo ir / ar išgavimo vietų. Ši išimtis netaikoma, gabenant žemės ūkio produktus iš perdirbimo vietų;
11.3. krovinio siuntėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo;
11.4. krovinio siuntėjas – nėra PVM mokėtojas;
11.5. krovinio siuntėjas – yra PVM mokėtojas, kurio bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų;
11.6. gabenamas krovinys – Lietuvos Respublikos muitinės prižiūrimos prekės.“

Remiantis Taisyklių 4.3 punktu, VMI neprivaloma teikti važtaraščių duomenų kai kroviniai vežami savo sąskaita.

Kas tai yra vežimas savo sąskaita?

VMI aiškina, kad vežimas savo sąskaita, t.y. nėra sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai, yra tik tais atvejais, kai siuntėjas, vežėjas ir gavėjas sutampa. Toks paaiškinimas nieko naujo neduoda, nes pagal Taisyklių 11.3 punktą ir taip nereikia teikti važtaraščio duomenų, jei krovinio siuntėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo. Net krovinio vežėjas gali būti kitas asmuo, vis tiek duomenų teikti nereikės.

Atkreiptinas dėmesys, kad vežimas savo sąskaita apima daugiau atvejų, negu aiškina VMI.

Kelių transporto kodekso 38 straipsnyje nurodyta, kad vežimas savo sąskaita yra tuo atveju, kai vežėjas gabena jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita.

Institucija, kompetentinga aiškinti teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą, nuostatas yra Valstybinė kelių transporto inspekcija.

Valstybinė kelių transporto inspekcija paaiškino, kad vežimas savo sąskaita yra ir tuo atveju, kai vežėjas ir gavėjas nebūtinai yra tas pats asmuo, tačiau yra laikomasi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. 72) 1 straipsnio 5 dalies d) punkte nurodytų krovinio vežimo sąlygų:

– vežamas krovinys yra įmonės nuosavybė arba yra tos įmonės parduotas, nupirktas, išnuomotas, išsinuomotas, pagamintas, išgautas, apdorotas ar pataisytas;
– reiso tikslas yra krovinio vežimas savo reikmėms į įmonę ar iš jos arba jo judėjimas įmonėje arba už jos ribų;
– krovinį vežančias motorines transporto priemones vairuoja pagal sutartinę prievolę įmonės įdarbintas ar jai suteiktas personalas;
– krovinį vežančios transporto priemonės yra įmonės nuosavybė, įsigytos išsimokėtinai ar išsinuomotos, laikantis 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais (OL 2006 L 33, p. 82) nustatytų sąlygų;
– toks vežimas yra tik pagalbinė įmonės veikla.

Teikti, ar neteikti važtaraščio duomenis VMI?

Jei kyla abejonių, ar konkretus atvejis priskirtinas vežimui savo sąskaita – reikėtų klausti VMI, nurodant Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2016-03-31 paaiškinimą „Vežimas savo sąskaita“ ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. 72) 1 straipsnio 5 dalies d) punkte nurodytą atvejį, kurio pagrindu teikiate paklausimą.

Iš kitos pusės, Valstybinė mokesčių inspekcija nedraudžia teikti važtaraščių duomenų į sistemą i.VAZ, net jei to daryti neprivaloma. Jei duomenys bus pateikti numatyta struktūra, jie bus priimti.

__________

Paaiškinimas parengtas remiantis šiais šaltiniais:

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS
PAAIŠKINIMAS DĖL KROVINIŲ VEŽIMO
KOMERCINIŲ SANTYKIŲ

Valstybinė mokesčių inspekcija 2016-10-05 paaiškinime Nr. KD-8595 „Ar reikia teikti duomenis i.VAZ, jeigu krovinio siuntėjas savo transportu veža prekes pirkėjui?“ paaiškino:

Vadovaujantis Kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 38 straipsnio 1 dalimi, vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyti KTK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys. Pagal KTK 38 straipsnio 4 dalį, siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui, t. y. siuntėjas, vežėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo.

Taigi, kai krovinys gabenamas savo sąskaita (kaip tai reglamentuoja KTK 38 str.), t.y. nėra sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai, pagal Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 4.3 papunktį, važtaraščio duomenų VMI teikti neprivaloma.

Atkreiptinas dėmesys, kad nėra sukurti komerciniai santykiai tik tais atvejais, jeigu siuntėjas, vežėjas ir gavėjas sutampa. Visais kitais atvejais, jei gabenimas atitinka KTK 29 str. (bent viena iš šalių yra kitas asmuo), laikytina, kad sukurti krovinio gabenimo komerciniai santykiai (gavėjas su siuntėju sutarė, kad siuntėjas prisiims sau gabenimo kaštus ir gavėjui atgabens krovinį) ir duomenis teikti reikės (aišku, įvertinus, ar atitinka ir kitas Taisyklių 4 punkto sąlygas).

VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS
PAAIŠKINIMAS DĖL VEŽIMO
SAVO SĄSKAITA

Valstybinė kelių transporto inspekcija 2016-03-31 pranešime „Vežimas savo sąskaita“ paaiškino:

Pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. 72), Bendrijos licencija vežti krovinius nereikalinga, kai laikomasi šių sąlygų:

– vežamas krovinys yra įmonės nuosavybė arba yra tos įmonės parduotas, nupirktas, išnuomotas, išsinuomotas, pagamintas, išgautas, apdorotas ar pataisytas;
– reiso tikslas yra krovinio vežimas savo reikmėms į įmonę ar iš jos arba jo judėjimas įmonėje arba už jos ribų;
– krovinį vežančias motorines transporto priemones vairuoja pagal sutartinę prievolę įmonės įdarbintas ar jai suteiktas personalas;
– krovinį vežančios transporto priemonės yra įmonės nuosavybė, įsigytos išsimokėtinai ar išsinuomotos, laikantis 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais (OL 2006 L 33, p. 82) nustatytų sąlygų;
– toks vežimas yra tik pagalbinė įmonės veikla.

Toks vežimas laikomas krovinio vežimu savo sąskaita. Vežti krovinius savo sąskaita nereikalinga nei Bendrijos licencija vežti krovinius, nei licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais.

Vežant krovinius savo sąskaita tarptautiniais maršrutais ne Europos Bendrijos teritorijoje reikia turėti dvišalius leidimus.

Krovinių vežimą savo sąskaita reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnis, Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 „Dėl Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo“, III skyrius ir Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497 „Dėl Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių“, III skyrius.

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO NUOSTATOS DĖL
KROVINIŲ VEŽIMO SAVO SĄSKAITA

38 straipsnis. Krovinių vežimas savo sąskaita
1. Vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.

2. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyta:
1) važtaraščio surašymo vieta ir data;
2) vežėjo pavadinimas ir adresas;
3) krovinio pavadinimas;
4) krovinio svoris ar kiekis;
5) krovinio pakrovimo vieta;
6) krovinio iškrovimo vieta;
7) transporto priemonės markė ir valstybinis numeris;
8) vežėjo parašas ir antspaudas, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta vežėjo steigimo dokumentuose arba įstatymuose;
9) vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris;
10) važtaraščio serija ir numeris arba tik numeris, leidžiantys identifikuoti važtaraštį.

3. Veždamas krovinius savo sąskaita, vežėjas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo, kitų krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų.
4. Siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui.

_________________

Teisės aktas:

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas
Dėl važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo
(2016-04-01 Nr. VA-36, TAR, 2016-04-04, kodas 2016-07040)




Leave a Reply